Naujametiniai pažadai. Kaip juos įgyvendinti?

Artėjant Naujiesiems metams, neapleidžia naujos pradžios, naujų tikslų, naujų siekių ir iššūkių nuojauta. Galbūt jau turime gražią tradiciją kasmet sugalvoti sau naujametinius pažadus ateinantiems metams. Tačiau greičiausiai iš patirties žinote, kad įgyvendinti tuos pažadus gali būti sunkiau, nei galvojote. Tad ką daryti, kad naujametiniai pažadai virstų naujomis pradžiomis, o metų pabaigoje galėtumėte jaustis laimingi, kad juos įgyvendinote? Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė siūlo penkis būdus, padėsiančius to pasiekti.

Ar Naujametiniai pažadai tikrai neįgyvendinami?

Drįsčiau ginčytis, kad Naujametiniai pažadai neišsipildo. Pasidomėjau statistika. Gaila, nepavyko rasti Lietuvos tyrimų, bet Amerikoje šiuo klausimu yra atlikta nemažai tyrimų. Būtent 2016 m. rezultatai rodo, kad Naujametinius pažadus sau išsikelia apie 62 proc. žmonių. Taigi, gana nemažai žmonių sau kažką pažada Naujiems metams. Iš jų tuos pažadus ištesi 8 procentai. Tai yra gana nedidelis skaičius. Tačiau čia kalbama apie tuos žmones, kurie 5gyvendina viską, ką pasižada. Žmonių, kurie sau ką nors pasižada ir ištesi bent dalį šių pažadų, yra 49 procentai. Tai – gana nemažas skaičius. Manau, kad šie rezultatai rodo, jog vis dėlto tai yra įmanoma. Jei žmonės Naujametinius pažadus susiformavo ar susiformuos Naujųjų metų naktį, tai jie tikrai turi šansą juos ištesėti. Tad mano tikslas šiandien yra papasakoti, kas trukdo tuos pažadus įgyvendinti ir ką galima padaryti, kad juos būtų galima lengviau išpildyti.

Naujas įprotis -„rankinis režimas“ smegenims

Jei apskritai kalbėtume, kodėl sunku tą padaryti, tai tas yra labai susiję su mūsų smegenų darbu. Mūsų smegenys mėgsta rutiną, tai, kas yra įprasta. Tarkime, esame įpratę kasdien keltis šeštą ar septintą ryto, papusryčiauti, nuvežti vaikus į darželį, nueiti į darbą, iš darbo užsukti į parduotuvę, grįžti namo, pavakarieniauti, pažiūrėti televizorių porą valandų ar pasėdėti prie kompiuterio ir eiti miegoti, o kitą rytą – viskas vėl iš pradžių. Mūsų smegenims ilgainiui tai pasidaro įprasta veikla ir, manau, daug kam yra pažįstamas jausmas, kai išvažiuoji į darbą ir nepastebi, kaip ten atsiduri. Tarsi įsijungia „automatas“.

Tad kai nusprendžiame formuoti kokį nors naują įprotį, mums tenka įjungti „rankinį režimą“. Mūsų smegenims tai – sunki užduotis, nes neįprasta užuot miegojus iki septynių atsikelti pusvalandžiu anksčiau, kad penkiolika minučių pabėgiotume. Tai iš tiesų yra labai didelis darbas ir dėl to, kol tai dar yra naujas įprotis, nauja veikla, ji mums yra įdomi ir mes tą darome. Bet kai atsiranda nuobodulys, pradedame kartoti tą patį per tą patį, tai mums pradeda vis labiau kliudyti. Iš tiesų, galima išskirti penkis pagrindinius punktus, kurie veda prie sėkmingo įpročių laikymosi.

Atsakyti, ko iš tiesų norime

Pirmiausia reikėtų paklausti savęs, dėl ko jūs tą darote. Ar darote tai dėl kitų, ar dėl savęs? Jei keliate sau kokį nors Naujametinį pažadą dėl kito žmogaus, dėl to, kad norime jam patikti, užsibrėžiame numesti svorio, pasiryžtame dirbti daugiau, kad įtiktume savo viršininkui, ar pradedame sportuoti, nes taip liepė gydytojas, tokie pažadai pasąmonėje neatasako į klausimą, kam to reikia mums. Tai sukelia labai daug sunkumų. Šiuo atveju užuot kėlus sau pažadą daryti ką nors dėl kitų, kad jiems patiktume, kad sudarytume gerą įspūdį, reikia susirasti sau vidinį motyvą ir atsakyti, kodėl mes to norime.

Galbūt tuomet mestume svorį, kad neturėtume tokių sąnarių problemų, kaip turėjo mūsų mama senatvėje, galbūt mokytumėmės naują kalbą, kad galėtume gauti savo svajonių darbą arba nubėgtume maratoną naujais metais, kad įrodytume sau, jog galime. Tada mūsų asmenybėje nekyla vidinis konfliktas ar bent jau tas konfliktas tarp to, ko norime patys, ir to, kaip stengiamės išpildyti kitų lūkesčius, yra mažesnis.

Teisingai formuluokime tikslus

Antra, reikėtų formuluoti konkrečius tikslus. Jei sakome sau, jog pažadame numesti svorio, tai mūsų smegenims yra nesuvokiamas dalykas. Ką reiškia numesti svorio? 10 kg? 5 kg? Ką reiškia pradėti sveikai maitintis? Tai reiškia, jog nevalgysime cukraus? Valgysime daugiau daržovių? Atsisakysime gazuotų gėrimų ar alkoholio? Egzistuoja įvairūs būdai pasiekti tą patį tikslą ir jei sieksime visų šių mažesnių tikslų iš karto, bus labai sunku tą padaryti. Tad tikslus reikėtų formuoti konkrečius, atsakant sau į klausimus: ką darysime? kada darysime? kur darysime? ir, jei tai aktualu, kiek? Pavyzdžiui, jei tikslas yra naujais metais daugiau skaityti, nusistatome sau tikslą skaityti (ką veikti?) vakarais prieš einant miegoti (kada?) lovoje (kur?) po penkiolika puslapių (kiek?). Arba nusprendus bėgioti – bėgsime palei Nerį pirmadienio, trečiadienio ir penktadienio rytais atsikėlę po penkiolika minučių. Taigi, reikėtų turėti konkrečius tikslus.

Trečia, klaida, kurią labai dažnai daro žmonės, tai sausio mėnesį nusiperka sporto klubo abonementą, pirmą dieną nueina, pasportuoja ten pusantros valandos, kitą rytą negali pakilti iš lovos, nes skauda visus raumenis ir antradienį į sporto klubą nebenueina. Taigi, kai keičiame ar formuojame savo naujus įpročius, tą reikėtų daryti pamažu. Reikia kelti sau mažus tikslus ir netgi geriau, jei yra galimybė tiesiog papildyti kažkokį seną įprotį. Pavyzdžiui, jei kas vakarą po pusė valandos vedžiojate šunį, galbūt galėtumėte pusė valandos su šunimi išbėgti pabėgioti. Tai yra, prie esamo įpročio pridėti kokį nors papildymą. Arba jei iki šiol skaitėte, bet galbūt norite paskaityti daugiau, galbūt galėtumėte padidinti skaitomų puslapių skaičių ir panašiai.

Viskas gerai, bet… tingiu

Kitas dalykas – motyvacija. Vienas iš dažniausiai žmonėms kylančių iššūkių – motyvacijos stoka. Dingsta motyvacija, esame pavargę, o dar važiuoti į sporto klubą – tiesiog tingime. Tačiau įdomiausia tai (ir tai žmonėms nelabai patinka), kad motyvacija ateina bedarant. Nėra taip, kad lauksime, kol ateis įkvėpimas, o tuomet eisime rašyti knygą, kurią nusprendėme parašyti per šiuos metus. Kai mes pradedame ką nors daryti, rezultatas, kurį pasiekiame per pirmas penkias ar dešimt minučių, mus motyvuoja dirbti toliau.

Pavyzdžiui, yra tokia amerikiečių televizijos programa apie profesionalią kambarinę, kuri moko žmones tvarkytis savo buityje. Ji duoda savo klientams tokią užduotį – per penkias minutes išgelbėti savo kambarį. Ši užduotis yra apie tai, kad kai nemėgsti tvarkytis, pasirink patį netvarkingiausią namų kampą, nusistatyk laikmatį penkioms minutėms ir tas penkias minutes tvarkyk viską, kas tik papuola į akiratį. Praėjus penkioms minutėms galima nustoti ir daugiau nebetvarkyti. Tačiau atsitinka taip, jog pamatę rezultatą po tų penkių minučių, klientai patirdavo džiaugsmą, jog kambarys švarėja, ir tas džiaugsmas motyvuoja pabaigti tvarkytis iki galo, o galbūt net sutvarkyti visus namus. Lygiai tas pat ir su įpročiais. Jei ateina momentas, kada sunku prisėsti ir paskaityti, susitarkite su savimi, kad perskaitysite vieną puslapį. Ir viskas. Jei po to nepatiks, galėsite nebeskaityti. Ir pažiūrėkite, kas bus. Galbūt iš tiesų paskaitysite vieną puslapį ir to užteks. O galbūt įsitrauksite, knyga užkabins ir skaitysite toliau.

Klaida – tai dar ne verdiktas

Dar vienas patarimas, taip pat susijęs su motyvacija, yra klaidos. Bet koks įprotis, kad ir ką bedarysime, kad ir kaip tobulai jį suformuosime, neišvengsime momentų, kai paslysime. Galbūt bėgiosite rytais, bet esate studentas ir ateis sesija. Prasidėję egzaminai bus kur kas svarbesnis prioritetas. Galbūt esate mama ir norite sveikai maitintis, bet turite vaikų ir vyrą, kurie labai mėgsta saldumynus ir prašo jus savaitgaliais iškepti pyragą. Tikėtina, jog bus momentų, kai tam pyragui ir neatsispirsite.

Tad vertėtų pabandyti pakeisti požiūrį į klaidas ir jas priimti kaip informaciją, o ne pasmerkimą ar verdiktą, kad iš to nieko nebus ir reikėtų viską mesti. Galima įsivaizduoti situaciją, jog einate gatve, slidu, jūs paslystate ir nukrentate. Ar tą akimirką ir liekate ten gulėti, nes nemokate eiti? Ar atsistojate ir einate toliau? Lygiai tas pat ir su įpročiais. Jei paslystate, įvertinkite, kas atsitiko, kas jums trukdė, kokios aplinkybės privertė jus šį kartą paslysti ir ką galite padaryti, kad tokiose situacijose nepaslystumėte. Ir tuomet keliaukite toliau.

Žmonės dažniausiai susigalvoja kokią nors datą – dažniausiai tai būna Gimtadienis arba Naujieji metai – dėl to, kad tai susiję su tam tikromis emocijomis. Tai savotiška nauja pradžia, kada verčiame naują kalendoriaus lapą, rašome naują skaičių rašydami savo amžių ir tai sukuria nuotaiką, kad galime viską pradėti iš naujo. O visos klaidos, kurias darėme iki šiol, jas galime pakeisti, tapti kitu žmogumi ir tai yra labai geras būdas motyvacijai. Žinoma, įpročius galima pradėti keisti bet kada – tiek rugsėjo trečiąją, tiek viduryje vasaros, tačiau kai kuriems žmonėms ši nuotaika, tinkama įpročiams, aplanko per Gimtadienį arba Naujuosius metus ir tuo galima puikiai pasinaudoti.

Dar žiūrėkite: