Sauliaus Jovaišo patarimai tiems, kurie dar tik ieško savo profesinės krypties arba mano, jog pasuko ne tuo keliu, bet tiksliai nežino, kurioje srityje dirbti norėtų iš tiesų. Kaip nustatyti koks darbas mums labiausiai tinka? Kaip surasti savo pašaukimą? Visi atsakymai video reportaže.
Testai ir konsultacijos
Internete yra labai daug testų, kurie padeda apsispręsti, kokios jūsų stipriosios savybės, kokiam galimam darbui tinka. Net jei tie testai atrodo pakankamai juokingi ir nepatikimi, vis tiek rekomenduočiau juos užpildyti. Iš tiesų, tokio testo didžiausia vertė, kad jį pildydami mes reflektuojame, analizuojame patys save ir galvojame, kas yra tai, kas mums iš tiesų patinka, kas mums sekasi. Kartais to testo tam ir tereikia. Nes šiaip atsisėsti ir pagalvoti, kas mums patinka, ar kokioje srityje esame geri, yra labai sudėtinga. Tad šioje vietoje gali padėti testas.
Taip pat manau, jog labai sveika nepabijoti ir pasikalbėti. Jei esate jaunas žmogus, yra karjerų centrai, kuriuose dirba žmonės, kurių darbas yra padėti suprasti, kas jums labiau tinka ar patinka. Tad galite nueiti ir pasikalbėti. Jei darbo rinkoje esate jau kurį laiką ir šiuo metu galvojate keisti darbą ar ieškoti naujo darbo, darbuotojų, personalo atrankų ir paieškos kompanijos iš esmės taip pat yra pasiruošusios teikti tokią pagalbinę paslaugą – padėti susivokti, kurioje srityje jums yra geriau. Manau, kad dauguma tas paslaugas ir teikia. Nežinau, kiek jos yra mokamos, ar nemokamos, bet čia jau kitas klausimas.
Nežinau, ko noriu
Dar vienas labai svarbus dalykas – žmogaus psichologija yra keista. Matyt, tuo pagrįstas ir tas pats koučingas, kaip būdas, priemonė, padedanti pasiekti tam tikrus tikslus. Tai yra, jei tiesiog einate ir kalbatės su žmonėmis, uždavinėjate jiems klausimus, kaip jie mano, kam labiausiai esate tinkamas, iš tiesų patys galvojate, save analizuojate ir tokiu būdu ateina atsakymai. Žmonės, kurie 15 ar 20 metų dirba vienoje darbo vietoje, visuomet turi lūkestį, kad jų vaikai, kuriems po 19, 20 ar 30 metų, tikrai turi žinoti, ko jie nori. Tačiau būtent jie kaip tik ir nežino, ko nori, kaip, beje, ir dauguma suaugusių žmonių.
Tačiau yra toks dalykas kaip “nueiti pabandyti”. Nueiti pabandyti padirbti, pabūti internu, atlikti praktiką, pačiupinėti, pasikalbėti. Šiandien yra diedelis poreikis žmonių, kurie apskirtai nori kažką daryti, nori dirbti. Tai reiškia ateiti į kompaniją, paprašyti mėnesį ar du padirbti už dyką, pasirašyti sutartį ir tą mėnesį laiko mokytis. Mokytis pažinti save, pažinti, kas jums yra įdomu ir pažinti tą verslą, kuriame esate. Gali būti taip, kad perspektyva bus kaip tik čia, o galbūt kažkur kitur, gal suprasite, kad tai ne jums.
Kaip suprasti, kad šis darbas – jums?
Labai dažna situacija, kurią girdžiu iš savo klientų, yra tai, kad ypač jauni darbuotojai, praėję atrankas, pasirašę darbo sutartį, ateina į darbą ir po dviejų dienų išeina, pareiškime parašę arba žodžiu sakydami personalo atrankos darbuotojams, jog suprato, kad tai – ne jiems. Tokioje situacijoje visuomet galvoju apie tai, kaip teisingai buvo atlikta pati darbuotojų atranka. Kiek buvo padėta žmogui suprasti, ar tai yra jam, ar ne. Kiek atranka buvo tiesiog egzaminas, o kiek reali atranka. Tai yra, kiek nuo pat pradžių padaryta taip, kad žmogus suprastų, jog jam čia yra ir gali būti gerai. Paskui vėl iškyla organizacinės kultūros klausimas, kaip žmogus priimamas, įvedamas ir panašiai.
Tačiau noriu pasakyti, jog daugelis žmonių atėję į darbo pokalbius, į darbo rinką, nežino, ko nori. Tai normalu. Tačiau jei žmogus klausia, kaip jam sužinoti, tai geresnio būdo, kaip pabandyti, nėra. Kitas būdas – tai reflektuoti, ieškoti, analizuoti savyje, kas jus “veža”, o tam galima pasitelkti testus arba tai, kas jums priimtina. O šiaip galima pasitelkti draugus, su jais tiesiog pasikalbėti. Tačiau reikia kalbėti su tais draugais, kurie labiau linkę klausyti, nei kalbėti.
