Seniai aišku, kad vyrai ir moterys tarpusavyje nesusikalba. Kodėl taip yra ir ką galime padaryti, kad vieni kitus suprastume geriau? Apie vyrų ir moterų skirtumus psichologė Genovaitė Petronienė.
Kodėl vyrai ir moterys nesusikalba?
Kad vyrai ir moterys nesusikalba, ši psichologinė tema visuomenėje plačiai žinoma. Viskas prasidėjo nuo knygos “Vyrai iš marso, moterys iš veneros”. Tačiau nepaisant to, kad ir šią ir kitas panašias knygas visi yra skaitę, kai žmonės ateina į konsultacijas, matau, kad jie vis tiek nesusikalba ir pamiršta tuos skirtumus. Tad pabandykime juos aiškiai ir trumpai pasikartoti, kad jie būtų visiškai skaidrūs ir atsimenami. Visų pirma, norėčiau padaryti takoskyrą, kad vyrams vis dėlto daug svarbesni yra pasiekimai. Jie nuo amžių amžinųjų turėdavo parnešti mamutą ir jie į tai susikaupia. Atitinkamai, jei sulaukia kritikos, jog kažko nepasiekė ar ne taip padarė, jie reaguos stipriau, nei moterys. Vyras kažkuria prasme perfekcionistiškesnis, ambicingesnis. Moteriai svarbiau bendravimas. Ji ir per dieną pasako didesnį žodžių kiekį, ir labiau nori meilės, šilumos, bendrumo. Pavyzdžiui, moterys nemėgsta ilgai dirbti vienos. Jos tampa vienišos, pradeda kažkam skambinti. Tad šie psichologiniai skirtumai matosi labai ryškiai. Kas tuomet būna?
Kaip kyla konfliktai?
Pavyzdžiui, moteris po darbo pasako vyrui, kad jai kažkas nesisekė ir vyras, be abejo, nes jam svarbu pasiekimai, susikaupia ir bando pasakyti, kaip jai tas problemas išspręsti. Moteris supyksta, nes norėjo tik išklausymo, norėjo, kad ją paguostų, kad pasakytų, kaip jam jos gaila, kokia ji gera, o kokie jie visi blogi, tuomet ji būtų laiminga, pasijaustų mylima. Jai visai nereikia tų patarimų, kuriuos ji supranta kaip neatjautimą, šilumos trūkumą. O vyras, pamatęs, kad ji visai nepatenkinta jo sunkiai sugalvotais labai gerais patarimais, irgi įsižeidžia, kad yra nevertinamas. Tai labai tipiška, vyksta kiekvienoje šeimoje, sakyčiau, kas kelias dienas. Taip pat dėl polinkio bendrauti, kai moteris blogai jaučiasi, ji nori kalbėtis. Ji nori pasakyti viską, ką blogo ir gero galvoja, nori viską su vyru aptarti, guodžiasi. Toks stilius. Kita vertus, kai vyrui sunku, jis stengiasi susikaupti, įlįsti kažkur vienas ir sugalvoti, kas tai yra ir ką toliau daryti.
Netgi susirgusi moteris norėtų, kad aplink ją šokinėtų vyras, ją guostų ir su ja draugautų, o vyras norėtų užsidaryti, užsikloti galvą antklode ir likti ten, kol atsigaus, nes jam reikia atrodyti šauniu ir stipriu, jis savęs liguisto nemėgsta. Moteris lenda su noru padraugauti, o vyras kaip tik to visai nenori. Jis nenori bereikalingai eikvoti jėgų draugystei. Jis norėtų greičiau pasveikti ir vėl atrodyti šauniai. Vėl gaunasi daugybė konfliktų. Ne vien ligos atveju, bet ir blogos nuotaikos atveju – vyras nori užsidaryti, moteris nori kalbėtis.
Paslėptos reikšmės
Labai svarbus kasdien pastebimas vyrų ir moterų skirtumas – vyrai vis dėlto gyvena labiau savyje ir neatkreipia dėmesio į paslėptas reikšmes. Kad moteris panaudoja kažkokią intonaciją, kad jei sako ne, tai dažnai reiškia taip, jei pasiūloma valgyti, moteris atsisakys, bet kūno kalba rodo, kad ji nori to dar vieno kasnelio, bet jei jis neįdės, liks kaltas, kad nepastebėjo. Taigi moteris moterį visada supranta paslėptose reikšmėse, arba dažniausiai supranta, o vyras susikaupęs į tikslus, kažkur į savo vidų, jis tų reikšmių neperskaito, dėl to moterys juos ir apgauna. Pavyzdžiui, suvilioja, vyras jau patiki, kad čia kažkas bus, bet nieko nebūna ir vėl įvyksta nesusikalbėjimas.
Dar viena nesusikalbėjimo priežastis gali slypėti tame, kad vyrai susikaupia į vieną dalyką, moterys gali, galbūt ne taip giliai, bet į daugelį dalykų – ir sriubą maišo, ir vaiką guodžia, ir televizorių žiūri tuo pačiu metu. Šioje vietoje ji irgi norėtų, kad vyras darytų daug dalykų vienu metu, bet jis negali. Žinoma, visa tai, ką aš kalbu, nebūtinai apie kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį. Yra moterų su labai vyrišku protu, kurios taip pat gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką, beje, jų yra gana daug, apie 40 procentų. Taip pat ir vyrai.
Jausmai ir fizinis kontaktas
Dar vienas skirtumas – sekso, jausmų klausimas. Tai greičiausiai taip pat susiję su skirtingais vyro ir moters biologiniais mechanizmais. Vis dėlto daugeliui vyrų iš pradžių įvyksta fizinis susijaudinimas ir fizinis artumas, paskui jį apima geras jausmas. Moteriai reikia atvirkščiai – kad iš pradžių būtų jausmai, glamonės, romantika, žvakės, o paskui ji jau galbūt norės kažko fizinio. Čia vėlgi mūšio laukas, kur moterys dažnai atšąla, priekaištauja vyrams, kad jie nebuvo tokie romantiški, kaip jos norėtų. Tačiau tai ir natūralu, nes jos iš tiesų fiziškai kitaip negali.
Dar vienas labai svarbus skirtumas – vyrai dažnai nerodo baimės, silpnumo, yra įpratinti, kad tai nevyriška ir tada, kai jiems liūdna, baisu, jie darosi pikti, pradeda keiktis, tampa nedraugiški. Moteris – atvirkščiai. Kai moteris pyksta – kultūriškai laikoma, kad moteriai pykti ir rodyti jausmus yra negerai – ji gali verkti, gali sakyti, kad bijo, ji nepuls tiesmukiškai rodyti pykčio. Tad vyras taip pat gali nesuprasti. Šį skirtumų išvardijimą norėčiau užbaigti tuo, kad jei anksčiau toks vyrų ir moterų skirtingumas kažkuria prasme atitiko jų roles, moterys būdavo daugiau namie su vaikais, vyrai uždirbdavo, buvo kažkokia harmonija, moteris negalėdavo pasireikšti, tai dabar harmonija iširo – moteris ir dirba, r atsakinga už šeimą, vyras dažnai tik dirba. Dėl to visų šių ginčų ir nesutarimų įvyksta daugiau, nes šiais laikais moterys perkrautos.
