Kodėl kartais sunku viską įsiminti?

Kartais net ir labai stengdamiesi, vis tiek negalime įsiminti norimos informacijos. Galbūt vis bergždžiai mokomės egzaminams, o galbūt nuolat pamirštame, ar išjungėme lygintuvą ar užrakinome duris. Tačiau kodėl taip yra? Kodėl kartais sunku viską įsiminti? Kokios kliūtys gali mums trukdyti įsisavinti informaciją? Ir kaip rasti būdą įsiminti informaciją, geriausiai tinkamą mums? Psichologė Vaiva Klimaitė.

Sveiki. Šiandien norėčiau aptarti, kodėl kartais neatsimename smulkių, o kartais ir didesnių dalykų, kodėl tampa sunku įsiminti. Visų pirma, vertėtų pradėti nuo to, kad atmintis apskritai yra mūsų turėtos patirties atspindys. Tai, ką veikėm kažkada anskčiau ar visai neseniai, kokią informaciją turėjome įsiminti. Atmintis būdinga visai gyvajai gamtai – ne tik žmogui, bet ir gyvūnams.

Kodėl kartais neatsimename?

Pirmiausia dėl to, kad nagalime sukoncentruoti dėmesio. Pavyzdžiui, jei neatkreipiame dėmesio, ar užrakinome duris, ar ne, vėliau galime to ir neatsiminti. Tikėtina, jog užrakinome, nes tai automatinis veiksmas, tačiau mes to visiškai neatsimename. Tuo metu į tai neatkreipėme dėmesio. Jei dėmesio nesukoncentruojame, neaglime to dalyko ir atsiminti, kaip ir bet kokios informacijos. Kitas dalykas, kodėl negalime atsiminti, gali būti dėl to, kad mums sunku įsiminti.

Įsiminti valingai ir nevalingai

Dalykus įsimename valingai ir nevalingai. Nevalingai įsimename tokius dalykus, kurie būna labiau emociškai paliečiantys, juos įsimename automatiškai. Tai įvykiai, kurių neįmanoma pamiršti. Nors ir nesistengiame jų įsiminti, bet vis tiek atsimename, kai atsitinka kažkas emociškai svarbaus ar ir kasdieniško, tačiau tai labiau susiję su veiksmais. Taip pat įsimename dalykus ir valingai. Tam reikia mūsų valios pastangų. Pavyzdžiui, kai turime įsiminti informaciją, sąrašą dalykų, žmonių ir panašiai.

Kodėl gali tapti sunku įsiminti? Galbūt mums sunku dėti valingas pastangas ir mokytis informaciją, kad ją atsimintume. Kodėl taip gali įvykti? Gal nenorime dėti pastangų, neturime motyvacijos? Gal ta informacija mums neįdomi ar nuobodi? Kodėl turėtume dėti pastangas, kad ją įsimintume? Kartais priežastis gali būti tokia.

Pamirštame, jei nekartojame

Taip pat gali būti, kad kai stengiamės įsiminti kokią nors informaciją, jei jos nekartojame ilgesnį laiką, galime ją pamiršti. Tai gali būti informacija, kurią mokomės, tačiau taip pat ir judesiai. Pavyzdžiui, jei grojate kokiu nors instrumentu, ilgesnį laiką negrodami galite po truputį prarasti įgūdžius dėl to, kad ši informacija nėra kartojama. Tad galime pamiršti ir dėl šios priežasties.

Taip pat galime pamiršti informaciją dėl to, kad ji neturi jokio emocinio krūvio. Geriau įsimename tuos dalykus, kurie tokį krūvį turi. Pavyzdžiui, susitinkate su draugu, o jis sako, kad pametė raktus. Vėliau imate aptarinėti kitus dalykus, tačiau tos informacijos, kad jis pametė raktus, galite ir neatsiminti. Tačiau jei draugas pasakys, kad raktus iš jo pavogė ir papasakos istoriją, kaip visa tai įvyko, labai tikėtina, kad tos istorijos kurį laiką nepamiršime, nes tai labiau emociškai paliečianti istorija.

Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis

Taip pat gali būti, jog pamirštame dalykus, nes jie kažkodėl mūsų galvoje neišsisaugo. Ji kažkodėl nepereina į ilgalaikę atmintį. Nes informacija gali pereiti į ilgalaikę atmintį, tuomet ją prisiminsime ilgiau, tačiau gali ir nepereiti, pavyzdžiui, atsiminsime telefono numerį tol, kol užsirašysime, o po to tuoj pat pamiršime. Mums tos informacijos laikyti nereikia. Taigi į ilgalaikę atmintį gali būti perkeliama ta informacija, kuri mums nėra reikalinga ilgam, žinome, kur ją rasti, nėra naudos saugoti ją atmintyje ilgiau.

Skirtingų rūšių atmintis

Taip pat gali būti, kad geriau įsimename vienokius dalykus, o blogiau kitokius. Turiu omenyje tai, kad atmintis yra kelių rūšių. Gali būti, kad mūsų atmintis yra labiau vaizdinė. Mes geriau įsimename vaizdus, garsus, kvapus, bet blogiau įsimename žodinę informaciją, nes kita atminties rūšis yra žodinė atmintis. O galbūt geriau atsimename žodinę informaciją ir loginius ryšius, nei galiu įsidėmėti judesius ar lavinti motorinius įgūdžius.

Galbūt man labai lengva išmokti matematikos formules ir labai sunku išmokti šokio judesius, nes tiesiog jų neatsimename. O galbūt mūsų atmintis yra motorinė ir galime labai greitai išmokti judesių, bet visiškai nekreipti dėmesio ir neįsiminti emocinio turinio informacijos, nes emocinis turinys galbūt apskirtai nėra svarbus, nes mums nebūdinga emocinė atmintis. Nors tokių žmonių turbūt nėra daug. Paprastai mums visiems būdingos visos šios atminties rūšys, tieisog gali būti, kad kažkuri iš jų vyrauja, todėl kitos rūšies informaciją mums įsiminti sunkiau.

Asociacijos bei bendra savijauta

Na, ir paskutinė priežastis, dėl ko gali tapti sunku įsiminti, yra tai, kad informacija nekelia mums jokių asociacijų ir jums su niekuo nesisieja. Pavyzdžiui, nugirstate pokalbį troleibuse, bet jis visiškai nesusijęs nei su jumis, nei jūsų gyvenimu, nei su jūsų požiūriu ar nuomone apie ką nors. Jūs šią informaciją išgirstate ir iš karto pamirštate, nes nėra jokio reikalo jos atsiminti, ji nesukelia jokių asociacijų, jums su niekuo nesisieja.

Taigi yra keletas priežasčių, kodėl galime sunkiau atsiminti dalykus. Reikia nepamiršti ir to, kad geriau įsimename dalykus, kai juos kartojame ir sąmoningai atkreipiame dėmesį į tai, ką darome tuo metu, nedarome dalykų automatiškai. Galime net nesuprasti, ką valgome, jei neatkreipsime į tai dėmesio ir darysime tai automatiškai. Taigi mums gali padėti dėmesingumas. Taip pat reikėtų save prižiūrėti, nepervargti, nebūti nuolatiniame strese, rasti būdų pailsėti. To visiems ir linkiu.