Jeigu tik atkreiptume dėmesį, tikriausiai neretai pagautume save ar aplinkinius besielgiančius kaip vaikai – užsispyrusius, pykstančius, kvailiojančius, nuliūdusius, reikalaujančius paguodos, dėmesio ir meilės. Ir nors esame suaugę žmonės, kartas nuo karto mūsų vidiniai vaikai ima viršų. Tačiau kodėl taip nutinka? Ką reiškia mūsų vaikiškas elgesys? Kaip į jį reaguoti? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Gaukite naujienas pirmieji
Užsiregistruokite ir visą informaciją apie renginius, transliacijas, akcijas ir kitus gerus dalykus gaukite pirmieji.
Įvesdamas savo interneto adresą patvirtinu, kad sutinku gauti "Aš ir psichologija" naujienlaiškį ir pirmasis (-oji) sužinoti apie geriausius įmanomus pasiūlymus.
Ačiū
Jūsų el. paštą įtraukėme į naujienlaiškio sąrašus