Kad vaikas suprastų, kokia yra pinigų vertė, būtina jį nukreipti tinkama linkme ir ugdyti jo įprotį teisingai elgtis su finansais. Kokiais paprastais būdais galime ugdyti šį įprotį? Kaip geriausia išmokyti vaiką elgtis su pinigais kasdienėse situacijose? Kaip išspręsti kišenpinigių klausimą? Apie visa tai – vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Tęsiame pokalbį apie vaikų ir pinigų santykį. Šiame video pasistengsiu pateikti konkretesnes rekomendacijas apie tai, kaip duoti vaikams pinigus, ar apskritai jų duoti, jei taip, kada ir kiek. Konkretesni žingsneliai, kuriuos galėtume žengti, kad pradėtume ugdyti vaiko įgūdį ir įprotį teisingai elgtis su turimais pinigais.
Leiskite užsidirbti
Norėčiau pradėti nuo to, kad nuo mažų dienų labai sveika leisti vaikui užsidirbti pinigėlių pagal jo turimas galimybes. Užsidirbimas namuose tikrai neturėtų būti už kažkokias pareigas. Mūsų namai yra bendri ir mes kiekvienas pagal savo galimybes turime atsakomybių. Tačiau šiek tiek ūgtelėjęs vaikas, penkerių ar gal kartais net ir ketverių metų, gali namuose surinkti butelius ir su mūsų pagalba juos nuvežti priduoti. Jis žinos, kad tai jau yra tas darbelis, už kurį jis gali sau pasilikti pinigėlius. Vaikas ima suprasti, kiek reikia į tai įdėti energijos. Reikia surasti, kur yra buteliai, surasti maišą, sudėti, nuvažiuoti, įdėti į aparatą, pasiimti čekį ir atsiimti pinigėlius. Vaikas supranta, kad mes turime įdėti indėlį, o ne tiesiog gauname pinigus už nieką.
Taip pat galime pasiūlyti daryti vaikui kažkokius darbelius, už kuriuos gali gauti pinigus. Puikus pavyzdys buvo, kai prieš kelis metus mano kaimynystėje mergaitės sugalvojo daryti įvariausius nertus, pieštus rankų darbo atvirukus. Tuomet jos pasiūlė juos kaimynams, norintiems nusipirkti. Tai buvo puiki iniciatyva, nes jos suprato, kad ne tiesiog eina ir prašo, o gauna pinigus už savo darbą. Taip pat, galbūt, jei gyvename draugiškoje kaimynystėje, galime leisti vaikui išravėti gėlyną. Tuomet jis žinos, kad gali gauti papildomų pinigėlių, nes prisidėjo prie bendro gerbūvio ir padarė tai, kas jam nepriklauso. Manau, pažinodami savo vaiką, kiekvienas galime sugalvoti darbelių, kur jis pagal galimybes gali užsidirbti pinigėlių.
Duoti kišenpinigių, ar neduoti?
Kitas klausimas – kišenpinigiai. Ar duoti jų vaikui, ar ne? Iš tiesų, kai vaikas eina į darželį, suprantama, kad jam kišenpinigių dar nereikia. Tačiau jei norime, galime su vaiku pradėti tartis ir kalbėti, jog jis, tarkime, per dieną gali gauti, pagal jūsų galimybes, 50 ct, 20 ct, eurą ar du. Juos gavęs, su mūsų pagalba vėliau gali pradėti spręsti, kur tuos pinigus išleis. Tuomet vaikas supras, kad turėdamas 50 ct galės nusipirkti šokoladuką, tačiau vėliau negalės nusipirkti nieko didesnio. O mūsų pagalba jam taip pat bus, jei nepirksime norimo daikto. Kitas kelias vaikui bus tuos 50 ct dėti į taupyklę ir po kurio laiko nusipirkti norimą daiktą. Taip jis pamatys savo motyvaciją ir priežastį, dėl ko taupome pinigus.
Jei vaikas eina į mokyklą, tai – apsisprendimo reikalas. Vieni duoda vaikams pinigų, kiti ne. Jei duodame vaikui pinigų mokyklai, turime kalbėtis su vaikui. Tikrai nereikėtų skirti daug pinigų – galbūt euras per dieną, kiek galime skirti. Turime vaikui paaiškinti, kad jei jis pinigus išleis niekučiams, vėliau neturės svarbesniems dalykams. Tad vaikui reikėtų pagalvoti, kaip geriau dėlioti savo pinigus. O kai norės didesnio daikto, mes taip pat negalėsime tam skirti papildomų pinigų ir jis negalės jo įsigyti.
Motyvacinė sistema
Šioje vietoje kyla kitas klausimas, susijęs su vaiko taupymu. Jei vaikas nori kažkokio daikto, bet jis kainuoja daugiau, nei vaikas gali pats susitaupyti arba reikėtų taupyti labai labai ilgai, todėl vaikui motyvacija kristų, kas taip pat nerekomenduojama. Tokiu atveju galime tartis su vaiku. Jei jis sutaupys dalį pinigų, kitą dalį mes pridėsime ir jis nusipirks norimą daiktą – vaiko indėlis čia taip pat nemažas. Galime kurti vaikui motyvacinę sistemą. Pavyzdžiui, jei duodame penkis eurus per savaitę, galime susitarti, kad jei vaikas iš jų sutaupys tris eurus, savaitės pabaigoje jie pasidvigubins. Vėlgi vaikui bus stipresnė motyvacija pagalvoti, ar verta taupyti, ar ne.
Sukurti sąlygas mokytis elgtis su pinigais
Tokio vaiko mokymo geroji pusė yra ta, kad vaikas nesiklauso nuolatinių mūsų pykčių ir moralų, o pats pradeda prisiimti atsakomybę ir suprasti naudą jam pačiam. Jei mes tik mokysime moralais, vaikas gai nenorėti klausytis ir norėti daryti priešingai. Labai svarbu ant vaiko nepykti, jo nežeminti, jei jis dar pilnai nesupranta pinigų vertės. Tiesiog sukurkite jam sąlygas mokytis. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad jei vaikas pradeda mokytis elgtis su pinigais ir atskirti, ar jam verta taupyti, ar išleisti čia ir dabar, siūlyčiau neduoti pinigėlių savaitei. Duokite kartą per dieną ar tomis dienomis, kada galite. Kai vaikas gauna pinigų savaitei, jam būna sunkiau susiorganizuoti ir suprasti, kaip reikėtų elgtis.
Dar vienas svarbus dalykas yra tai, jei vaikas turi savo sukauptą pinigų sumą, reikėtų stipriai neriboti to, ką jis nori nusipirkti. Žinoma, kiekviena šeima turi savo vertybinį požiūrį, suvokimą, kas yra gerai ir tinkama vaikui, tačiau siūlyčiau tas ribas palikti ganėtinai plačias. Jei vaikas įdės daug pastangų taupydamas pinigėlius, tačiau turės pirkti tai, kas patinka tėvams, tikėtina, kad jam kris motyvacija tai daryti ir jo taupymo įpročiai formuosis žymiai sunkiau.
