Kaip atpažinti perdėtą vaiko nerimą?

Jeigu vaikui sunku susikaupti, jis nenustygsta vietoje, kamuoja nepagrįstos baimės, gali būti, kad jį kankina nerimas. Kaip atpažinti perdėtą vaiko nerimą? Kada vertėtų susirūpinti ir kaip galima jam padėti? Apie tai vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.

Kaip galime pastebėti per didelį vaiko nerimą?

Praeitą savaitę savo profesinėje facebook paskyroje „Laimingas vaikas“ patalpinau vieną vizualizaciją, kuri sulaukė tikrai nemažai tėvelių dėmesio. Vizualizacija buvo apie nerimą. Tuomet supratau, jog tai svarbi tema, kuri paliečia tėvus ir žinių apie tai, matyt, trūksta. Savo darbe matau, jog nerimas yra tikrai dažna problema ir tai dažnai veikia vaiką, tačiau ne visuomet tinkamai ir laiku atpažįstama. Todėl labai svarbu pasidalinti pagrindinėmis įžvalgomis, kaip atpažinti liguistą, per didelį vaiko nerimą.

Kitame video kalbėsime, kaip vaikui tokiu atveju padėti. Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog kažkokį situacinį nerimą, kartais tai vadiname stresu, patiriame visi. Tai yra visiškai normalu. Tiems, kurie sako, jog niekada nepatiria nerimo,  vertėtų pagalvoti, jog galbūt tiesiog nenori to sau pripažinti. Tačiau yra nemažai vaikų ir suaugusiųjų, kurie nerimo patiria žymiai daugiau ir tas nerimas tampa jų asmenybės dalimi ir nuolatiniu palydovu. Jei tai suaugęs žmogus, greičiausiai jis gali pats suprasti, jog kažkas negerai, jog yra įsitempęs. Jei tai vaikas, dažniausiai mes turime pastebėti ir į tai reaguoti. Tad šiame video įvardysiu pagrindinius požymius, kurie gali rodyti, jog vaiko nerimo ir nerimastingumo lygis yra tikrai per aukštas ir reikėtų ieškoti būdų jam padėti.

Dirglumas ir nuogąstavimas be priežasties

Vienas dažniausių požymių būna tai, jog vaikas pasidaro labai dirglus. Tėvai nesupranta, kas yra, tačiau mažiausia smulkmena gali vaiką sudirginti, išvesti iš kantrybės, sukelti pykčio priepuolius tarsi ir lygiose vietose. Tai, kad vaikas dirglus, nebūtinai jau reiškia nerimo sutrikimą ar per daug aukštą nerimą, tačiau tai yra vienas iš simptomų. Kitas dalykas, kurį dažnai matau, yra tai, jog nerimą turintys vaikai pernelyg daug nuogąstauja ten, kur nėra realios priežasties. Žinoma, jei vaiko mama ar tėtis serga, natūralu, jog jam dėl jų yra neramu.

Tačiau jei viskas yra gerai, bet vaikas nerimauja, kad mama susirgs, kad tėvai paliks ir nebegrįš, kad sudegs namai, nutiks avarija, susprogs mokykla ar turi panašių įvairių nepagrįstų nuogąstavimų, tai vėlgi yra ženklas apie per aukštą vaiko nerimą ir jis tokiais būdais prasiveržia. Taip reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog per aukštą nerimo lygį turinčių vaikų dėmesio koncentracija yra susiplnėjusi. Gana dažnai tai gali atrodyti tik kaip dėmesio problemos, jog vaikas nesusikaupia, tačiau po tuo gali slypėti nerimas. Vėlgi – nebūtinai, tačiau tai yra gana ryškus ženklas, jog reikėtų patyrinėti, kas vyksta vaiko viduje.

Sunku nustygti vietoje

Su tuo susiję ir tai, jog vaikui tampa sunku nustygti vietoje. Jei tai yra mažas – metų, dvejų, trejų – vaikas, normalu, kad jis daug juda. Tačiau kartais gali būti pernelyg daug. Jei tai jau vyresnis vaikas, kuris galėtų jau ilgiau išsėdėti ir išbūti, tačiau matome, kad jis nuolat muistosi, judina kojas ir rankas, galime suprasti, jog tai nėra sveika ir reikėtų ieškoti to priežasčių. Pagalvoję apie save, nesunkiai pastebėsime, jog jei pradedame judinti rankas ar kojas, tai reiškia, jog jau nerimaujame.

Aišku, jei tai tiesiog situacija, tai normalu. Tačiau jei tam priežasties nėra, tame gali slypėti kažkas daugiau. Taip pat tokiuose vaikuose galime pastebėti didelį chaotiškumą kalboje ir veikloje. Atrodo lyg vaikas neturi struktūros. Jis eina, daro tai viena, tai kita, mėtosi, pradeda sakyti vieną dalyką, įterpia kitą ir trečią, pusė sakinio apie vieną, kita pusė apie kitą, ir, apskritai, daug mėtymosi. Tai vėlgi rodo apie galimai per aukštą vaiko nerimą jo viduje.

Miego sutrikimai, somatinės problemos

Taip pat vaikai, turintys per aukštą nerimą, pavargsta greičiau ir dažniau. Kartais nutinka taip, kad tėvai nesupranta ir mano, jog vaikas meluoja. Atrodo, jog vaikas nieko nedarė, daug miega, tačiau panašu lyg jis skųstųsi ir norėtų pavaidinti, jog yra pavargęs. Tačiau turintiems nerimą vaikams tai iš tiesų yra būdinga. Įsivaizuokite, jog nuo ryto iki vakaro esate nuolatinėje kovoje. Tai pareikalauja tikrai daug energijos. Taip pat su nuovargiu yra susiję tai, jog vaikas gali turėti miego sunkumų. Jis gali sunkiai užmigti, dažnai nubudinėti, labai ilgai miegoti arba sunkiai keltis ryte. Taip pat dažnos ir somatinės problemos. Kartais būna, jog tėvai aplanko visus gydytojus, kurie nieko neranda, tačiau vaikas vis tiek skundžiasi galvos, pilvo skausmais, virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, spengimu ausyse, silpnumu, pykinimu ar kitais sutrikimais. Su tuo susiję tai, jog gana dažnai, tačiau ne visada, nerimo sutrikimus turintiems vaikams pasireiškia tikai. Jei norime gydyti tikus, turime galvoti apie nerimą.

Didelė įtampa, perdėta baimė

Taip pat būdinga didelė bendra ir raumenų įtampa. Galime pastebėti, jog vaikas atrodo lyg sustingęs, nuolat pasiruošęs kovai, gali nemokėti atpalaiduoti raumenų ir gali apskritai nemokėti atsipalaiduoti. Kai sakome „atsipalaiduok“, matome, jog jis vis tiek įsitempęs, nes nežino, ką tuo metu daryti ir to padaryti nemoka. Gali būti, jog vaiką kankina įkyrios mintys ir įkyrūs veiksmai. Vaikas nuolat kartoja kokį nors, mums atrodytų, beprasmį veiksmą ir be to niekaip negali. Pavyzdžiui, plaunasi rankas po 50 kartų per dieną. Jam vis baisu, kad užsikrės ir reikia plautis.

Jis bijo prisiliesti prie rankenų, nes jam vėlgi baisu, jog ten gali tykoti pavojai, tai yra, jo nuogąstavimai nepagrįsti. Be abejo, vaikai, turintys nerimo sutrikimų, paprastai jaučiasi nesaugūs ir neturi bendro saugumo jausmo. Tad informacijos yra nemažai ir tai tikrai nereiškia, jog vaikas turi turėti visus požymius. Gali turėti vieną, gali turėti penkis ar dar daugiau. Tačiau jei matote, kad tai jus neramina ir nežinote, kodėl tai vyksta, verčiau nenumoti ranka, o pasigilinti, kas gi vyksta vaiko širdelėje ir kaip jam dėl to padėti.

Dar žiūrėkite: