Kartais gali atrodyti, jog meilė sau yra tikrų tikriausias egoizmas. Dėl šios priežasties apstu situacijų, kada žmonės sau neskiria pakankamai dėmesio, vengdami būti egoistais ir atvirkščiai – elgiasi egoistiškai, vadindami tai meile sau. Tačiau koks gi skirtumas tarp egoizmo ir meilės sau? Kaip parodyti meilę sau ir ką daryti, kad ji nevirstų egoizmu? Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Meilė sau ar egoizmas?
Manau, daugelis iš jūsų yra girdėję pokalbius, diskusijas, klausimus apie meilę sau. Kas gi yra meilė sau ir ar tai nėra egoizmas? O jei nėra – kurgi ta riba? Tad dabar norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis, tiek asmeninėmis, tiek tomis, kurias man davė psichologijos mokslas – kuo skiriasi meilė sau nuo egoizmo? Šiame video pasistengsiu punktais išvardyti, ką daro save mylintis ir egoistiškas žmogus, tuomet, galbūt, bus lengviau įžvelgti skirtumą ir atsirinkti, kas yra tinkama, o kas nelabai.
Visų pirma, norėčiau pasakyti, jog save mylintis žmogus nėra tas, kuris savo poreikius iškelia aukščiau kitų. Save mylintis žmogus žino savo poreikius, juos supranta, tačiau stengiasi juos patenkinti nežemindamas ir neskriausdamas kito. Tuo tarpu egoistiškas žmogus savo poreikius iškelia aukščiau kitų ir jam nesvarbu, kaip jie jaučiasi – svarbiausia, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Kitas dalykas, kuris iš to išeina – save mylintis žmogus labai mielai kalba gerus dalykus apie kitus žmones, jis džiaugiasi kitais, jam yra smagu. Žinoma, jis gali gerai kalbėti apie save ir jam tai nėra nemalonu. Egoistiškas žmogus sunkiai kalba apie kitus žmones, jam labiau norisi kalbėti apie save, o kituose matyti gerus dalykus jam būna sunkiau.
Žinoti, kada pasakyti “stop”
Save mylintis žmogus taip pat rūpinasi savimi. Jis rūpinasi savo kūnu, sveikata, išvaizda, tobulėjimu, pasaulėžiūra, finansais ir tai nėra nieko blogo. Tačiau jis tuo rūpinasi dėl to, kad nori jaustis laimingas ir nori, kad jam būtų gerai. Tuo tarpu egoistiškas žmogus rūpinasi savimi, kad galėtų susikurti gerą įvaizdį, gautų įvertinimą, kad iš to gautų kokios nors naudos. Save mylintis žmogus taip pat gali priimti tai, kad nėra tobulas. Jis gali priimti savo trūkumus ir suprasti, jog nuo to jo vertė nepriklauso. Šioje vietoje egoistiškas žmogus labai sunkiai priima savo trūkumus ir labai sunkiai gali pripažinti, kad kažką gali padaryti ne taip.
Tuo pačiu, kaip ir minėjau, save mylintis žmogus iš tiesų džiaugiasi kitų laime. Jam gera matyti, kad kitiems yra gerai ir dėl to jis jaučiasi tik laimingesnis. Jis nori bendrauti su tais žmonėmis, kurie yra laimingi ir kuriems gerai sekasi. Na, o egoistiškam žmogui kitų laimė sukelia priešiškas emocijas. Jam gali būti nemalonu, pavydu, gali norėtis, kad jis būtų geresnis ir kad jam sektųsi geriau. Taip pat iš tiesų svarbu, jog save mylintis žmogus nedaro to, kas jį žaloja. Jis žino, kada reikėtų pasakyti “stop”, kada reikėtų kažkokios veiklos atsisakyti, kada jis galėtų pasakyti “ne”, jei jis žino, kad tai jam bus žalinga. Be abejo, jis tą moka padaryti pagarbiai, kito neįžeisdamas ir jam nepakenkdamas. Tuo tarpu egoistiškas žmogus gali rinktis tuos veiksmus, kurie jam bus žalingi, jei žinos, kad iš to gaus naudos, pripažinimo, įvertinimą, galbūt finansinės naudos. Tai yra to, kas patvirtintų jo vertę, kurios viduje jis nejaučia.
Tad, kaip matome iš šių pavyzdžių, meilė sau ir egoizmas iš tiesų skiriasi. Mes savyje turėtume puoselėti meilę sau, rodyti pavyzdį vaikams, kaip mylėti save ir tai nėra blogas dalykas, jei nemaišome šių sąvokų.
