Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti? Apie tai – sveikatos psichologė Ieva Vasionytė.
Socialiniai tinklai – nauda ir žala
Facebook, Snapchat, Instagram, Twitter – socialiniai tinklai, be kurių daugelis jaunimo jau tikrai nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Vyresni žmonės – mes, mūsų tėvai – taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala. Ko gero, daugiausiai tyrimų atlikta su facebook socialiniu tinklu. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai – nuostabus dalykas. Tačiau turbūt ne vienas jau imame pastebėti ir ne tokią gražią pusę, kurią turi šios socialinio bendravimo priemonės.
Kaip tai veikia mūsų psichologinę sveikatą?
Tai gali būti laiko švaistymas – tai, ką labiausiai pastebiu ir aš ir aplinkiniai. Atrodo, atsisėdi penkioms minutėms peržiūrėti draugų nuotraukas instagrame ir nė nepajunti, kaip tai užsitęsia iki valandos. O ką jau kalbėti apie feisbuką, kuriame gali scrollinti iki pat vakaro ir nematyti tam galo. Tad jei kalbėtume apie psichinę sveikatą remiantis tuo, kas iki šiol nustatyta apie šių tinklų poveikį žmonių emocinei sveikatai, galima rasti labai didelę tokių rezultatų įvairovę. Sakoma, kad ilgas socialinių tinklų vartojimas susijęs su didesniu depresijos simptomų skaičiumi.
Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų – atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Tad jei išmokysite savo tėvus ar senelius naudotis socialiniais tinklais, galite prisidėti prie jų emocinės gerovės.
Kaip pasinaudoti naudomis, bet išvengti galimos žalos?
Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra. Tad kaip yra iš tikrųjų – kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val. Tą laiką, kurį anksčiau iki šios valandos skirdavau socialiniams tinklams, paskyriau skaitymui ir iš tiesų iš to gavau daugiau pasitenkinimo savimi, žinių ir esu visai patenkinta šiuo savo eksperimentu.
Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose – ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui. Kurti renginius, įvairiausius įvykius, kviesti draugus į tuos renginius, kuriuos ten pamatote, kurie jus domina – tiesiog išnaudoti internetinį bendravimą gyvo kontakto su mylimais žmonėmis kūrimui.
