Daugelis iš mūsų kasdienybėje net nesusimąstome apie tai, jog mus bet kada gali ištikti nenumatyti įvykiai ir, jei taip įvyksta, tiesiog tai priimame kaip neišvengiamybę ir bandome tvarkytis. Vis dėlto, kai kurie žmonės gyvena nuolatinėje baimėje ir ruošimesi tam, kas gali įvykti – stichinėms nelaimėms, karui, ligoms, avarijoms. Tokių žmonių kasdienybė pilna nerimo. Tačiau ar tokios baimės turi pagrindo? Ar tikrai visais atvejais galime pasiruošti tam, kas gali įvykti? Kaip perdėtos baimės trukdo gyventi? Ir ką daryti, kad tokiais atvejais taptų lengviau? Psichologė Genovaitė Petronienė.
Perdėtos baimės ir nuolatinis ruošimasis
Kai kurie žmonės bijo ne kitų žmonių, o kokių nors stichinių, nuo mūsų nepriklausančių dalykų. Bijo, kad nukris lėktuvas, ištiks finansinė krizė, ateis baisi liga, išprotės, bus užpultas ir taip toliau. Žodžiu, nuo mūsų nepriklausantys, ne santykių dalykai. Tai būdinga žmonėms, kurie bendrai nepasitiki savo jėgomis, kurie tarsi pasaulyje nejaučia bazinio saugumo. Juk iš tiesų, bet kuris iš mūsų gali susirgti bet kokia liga, pakliūti į avariją, tačiau negyvename kasdien taip, tarsi tai realiai galėtų tuoj pat įvykti ir tas nerimas nereikalingas. Jei tai įvyks, tai nuo mūsų nepriklauso – kai įvyks, tai įvyks. Be to, jei neįvyks, nelabai yra būdų, kaip tam užkirsti kelią.
Tačiau tokie žmonės bando užkirsti tam kelią. Pavyzdžiui, turėjau klientę, kuri kas mėnesį tikrindavos vėžio žymenis išleisdama galybę pinigų, nes jai vis atrodė, kad vėžys tuoj pat ją ištiks. Beje, po šiai dienai ji labai sveika. Taip pat žinau moterį, kurios visas rūsys pridėtas visų įmanomų resursų, kad jei ateitų pasaulio galas, mieste dings elektra, prasidės karas, pas ją rūsyje stovi paruošta džiūvėsiai, vanduo, higienos priemonės ir viskas, ko tik gali prireikti.
Priklauso nuo nuotaikos
Taigi, šioje schemoje žmogus deda pastangas, leidžia pinigus ir atsiriboja nuo kai kurių gyvenimo dalykų, susisiaurina savo gyvenimą. Pavyzdžiui, jei žmogus paniškai bijo avarijos, juk jis niekur nevažinės. Jei jis bijo skristi lėktuvu, jis vėlgi daug mažiau keliauja ir kiekviena kelionė kainuoja daug brangiau. Jei žmogus bijo ligų, negali išvažiuoti į kalnus, neina iš namų, jei, neduok Dieve, aplink kas nors serga gripu ir panašiai. Tad atsiranda daugybė apribojimų, apsunkintas gyvenimas, nuolatinis mąstymas apie tai, atsiranda ritualai, maginis mąstymas. Žmogus bijo, kad jei perbėga juoda katė ar susapnuoja blogą sapną, įvyks kas nors blogo, stebi politines naujienas, ar neįvyks karas.
Taip pat pastebėjau, jog daugeliui tokių žmonių visos šios baimės paštrėja tada, kai jų nuotaika pablogėja. Ta pati klientė, kuri tikrinosi vėžio žymenis, puldavo iš karto bėgti pas gydytojus, kai tik susipykdavo su anyta, ar kai būdavo problemų su jos sūnumi. Žodžiu, šios perdėtos baimės labiau priklauso nuo emocijų, nei iš tiesų turi pagrindo. Kita vertus, toks žmogus turėtų pagalvoti, kodėl niekas daugiau aplink to nedaro. Tokie žmonės dažnai sako, jog niekas krizės nelaukia, o tie, kurie laukia, gerai pasiruošia. Tačiau akivaizdu, kad tai nėra logiškas atsakymas. Viskam pasiruošti neįmanoma – tuomet visas gyvenimas taps vien ruošimusi ir nebeliks gyvenimo džiaugsmo. Kai kurie netgi geria raminančius vaistus.
Mažinti nerimą
Taigi tokie žmonės turi įsisavinti, jog bijo dalykų, kurių tikimybė labai maža, kad labai save apriboja ir tam sugaišta daug gyvenimo laiko ir kad kol bijo, tiesiog nepasidžiaugia gyvenimu. Galų gale, jie apriboja kitus žmones. Tarkim, moteris, kuri bijo avarijos, neleidžia išvažiuoti ir vyrui. Moteris, bijanti ligų, ir vaiką prirengia bei vedžioja tikrinti pas gydytojus. Tad jei yra tokia problema, iš esmės reikėtų tvarkytis su nerimu. Užsiimti meditacija, joga, visomis įmanomomis priemonėmis. Taip pat reikėtų atsiminti, kad vis dėlto tai nuotaikos dalykas. Jei esu stipri asmenybė, net pakliuvęs į avariją, netgi susirgęs, būsiu pajėgesnis susitvarkyti geriau. Pats geriausias būdas pasiruošti – tai gera nuotaika, gera sveikata, rami būsena, jei tikrai kažkas įvyks ir, ko gero, būtent tai svarbiausia ir daryti.
