Negalime paneigti, kad mums prieinama tikrai daug informacijos, kaip geriausia auklėti vaikus, kaip juos lavinti, bei ugdyti jų įpročius. Paskaitę literatūros galime jaustis geriau suprantantys savo vaikus ir jų poelgius. Tačiau kai imamės įgyvendinti tai, ką tiek studijavome, dažnai susiduriame su naujais iššūkiais ir ne viskas ima veikti iš karto. Tad kaip atrodo tinkamų vaiko įpročių ugdymas praktikoje? Kaip galime padėti vaikui mokytis tinkamo elgesio? Kaip padėti vaikui suprasti, kad jo elgesys netinkamas, nepradėjus moralizuoti ar bartis? Praktinis metodas su vaikų psichologe Milda Karklyte-Palevičiene.
Tinkamų vaiko įpročių ugdymas
Norėčiau su jumis pasidalinti vienu metodu, kuris gali padėti vaikams ugdyti tinkamus įpročius. Šį būdą galime taikyti tuomet, kai vaikas nėra stipriose emocijose, kai vaikui nėra kilęs stiprus pyktis, susierzinimas, nusivylimas ar liūdesys. Tokiais atvejais šis metodas nebūtų tinkamas. Tačiau jei vaikas yra pakanakamai ramus arba jei vaikas yra savo neutralioje būsenoje, tikrai galime pabandyti tai taikyti. Tikiu, kad atrasite vietų, kur tai bus veiksminga. Tad kaip gi veikia šis metodas ir koks jis yra?
Praktinis metodas
Šis metodas vadinasi “Sustok ir pabandyk iš naujo”. Pavyzdžiui, jei vaikas, įeidamas pro duris, nemoka jų gražiai atidaryti. Jis įeina, švysteli, durys trenkiasi, galbūt gadinasi daiktai, arba eidamas stipriai tranko durimis. Toks elgesys nėra palankus nei vaikui, nei aplinkai, tad ką galime padaryti tokiose situacijose? Tuo metu, kai vaikas įeina arba išeina ir švysteli durimis, be moralų ar kokių nors pabarimų ramiu balsu pasakome “Jonai, stop. Dabar grįžk atgal ir pabandyk įeiti ar išeiti gražiai, taip, kaip mes buvome prieš tai kalbėję”. Arba dar geriau būtų, jei konkrečiai įvardytume “dabar grįžk ir įeidamas (išeidamas) tyliai uždaryk duris”.
Jei vaikas tai padaro, nemoralizuokime, kas buvo negerai prieš tai, o tiesiog pagirkime, kad jis padarė labai gerai, ir paskatinkime taip daryti ir toliau. Jei vaikas įeina pakankamai gražiai, tačiau matome, kad dar yra, kur pasistengti, galime pasakyti “aš matau, kad tikrai stengiesi, bet pasistenk dar gražiau, grįžk ir pabandyk dar kartą”. Šio metodas skirtas ne tam, kad vaiką nubaustume ar pažemintume, ar kad jis pasijustų negerai darantis. Priešingai – kad vaikas negautų daug moralų, pabarimų ar kritikos, o tiesiog pats savimi pajaustų, kas yra netinkamas elgesys, galėtų pasitreniruoti ir tą elgesį užfiksuoti.
