- Ar neteko atiduoti labai daug jėgų pasiekimams gyvenime, bet vėl sugrįžti prie pradžios: „kaip tėvai ir sakė…“?
- Ar neteko sakyti „aš niekada nebūsiu toks / tokia kaip mano mama / tėvas“, tačiau po kiek laiko pastebėti, kad tokie iš dalies ir tapome arba su tokiu ir gyvename?
- O gal jaučiame, kad sau vis neleidžiame kažko naujo, kitokio arba bandome, bet „kažkodėl“ nepavyksta?
Kodėl to klausiame? Kiekvieno mūsų pasąmonėje, mūsų santykyje su Gyvenimu glūdi stiprus ryšys su tėvais, šeima, gimine. Net jei mes jų nepažinojome. Tai – pasąmoninė šeimos santvarka, kuri gali sunkinti arba laiminti mūsų santykius ir visą gyvenimą.
- Tačiau ką daryti, jei tėvai negalėjo suteikti gero auklėjimo ir potencialo gyvenimui?
- Gal tėvai iš jūsų kažko vis reikalauja, jus moko ir auklėja, nors jums jau per trisdešimt, keturiasdešimt?
- Ar kartais nesijaučiate silpni prieš savo tėvus, ar nepasiduodate jų nuomonei?
- Ar tėvai neauklėja jūsų vaikų „geriau už jus“?
Kokia bebūtų jūsų patirtis, tėvai, šeima – yra galimybė semtis Gyvenimo potencialą, atkurti ir turėti mus laiminantį santykį su tėvais, o tuo pačiu – ir su pačiu Gyvenimu, sėkme, meile, atrasti savo tikslus, teisę į juos, jų siekti.
Visą Kazimiero Daugėlos 450 min. trukmės seminarų ciklą “Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių” galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą.
