Persekiojimas po skyrybų. Kodėl tai vyksta?

Sutikite – santykiams dažnai atiduodame tiek daug, kad, jei vis dėlto su partneriu tenka išsiskirti, atrodo, jog kartu prarandame ir dalį savęs. Vis dėlto kai kurie žmonės nueina taip toli, kad ir po skyrybų atsisako santykį paleisti ir ima persekioti savo buvusį partnerį ar partnerę. Tačiau kodėl vyksta persekiojimas po skyrybų? Dėl kokių priežasčių buvę partneriai ima persekioti? Ir ką daryti tuo atveju, jei tapome persekiojimo auka? Psichologė, psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė.

Persekiojimas pakeičia buvusius santykius

Persekiojimas – tai į asmenį nukreiptas nepageidaujamas pasikartojantis elgesys, kuris kelia nerimą ir baimę.  Kartais persekiojimas pasireiškia buvusiuose santykiuose, kai buvęs partneris (-ė) pradeda persekioti savo buvusiąją ar buvusįjį. Dėl ko taip atsitinka? Veikiausiai dėl to, kad žmogus dar nesuvokia, kad santykis pasibaigęs, jam jis yra tęstinis ir neužbaigtas.

Taip pat gali būti, kad žmogus jaučiasi įsižeidęs, ypač tais atvejais, kada santykiai buvo nutraukti ne jo iniciatyva ar noru. Tokiu būdu jis gali norėti keršyti, atstatyti kontrolę. Netekęs santykio žmogus šioje vietoje, atrodo, praranda kontrolės pojūtį. Kartais persekiojimas atrodo lyg pakeičia santykį, nes net tokiu elgesiu žmogus gauna buvusio partnerio dėmesį. Net jei dėmesys nėra teigiamas, vis tiek yra reaguojama. Dažnu atveju persekiojimo priežastis gali būti dėmesys ir noras atkeršyti už buvusius santykius. Tyrimai rodo, kad trys iš keturių moterų, kurios buvo nužudytos buvusių partnerių, prieš tai patyrė persekiojimą. Liūdna žinia ta, kad persekiojimas dažnai tęsiasi ilgą laiką – nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Svarbu reaguoti rimtai

Persekiojimo atveju svarbu buviusiam partneriui įvardyti, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas, ir kad jis turi liautis. Ši žinutė turi būti ištransliuota labai aiškiai, be užuolankų. Svarbu dar ir įvardyti pasekmes, kurios gresia už persekiojimą. Svarbu nebijoti kreiptis į policiją ir nelikti vienam. Persekiojamasis neturėtų likti vienas, turėtų apie tai kalbėti su artimaisiais, kolegomis, informuoti, kad yra persekiojamas, įbaugintas. Griežtas pasekmių įvardijimas gali išprovokuoti agresiją, pykčio protrūkius, tačiau nepaisant to, svarbu tas pasekmes aiškiai įvardyti ne tik žodžiais, bet ir įgyvendinti, jei yra poreikis.

Persekiojimo auka į persekiojimą turėtų sureaguoti labai rimtai, nes ilgainiui persekiojimas atneša labai daug žalos. Yra ir tikimybė būti sužalotam, jei panaudojama fizinė jėga, nukenčia psichologinė sveikata, gali suprastėti miego kokybė, apetitas, gali išsivystyti net depresijos epizodai ar mintys apie savižudybę. Žmogus gali nukentėti ir finansiškai. Gali nukentėti ne tik pati persekiojimo auka, bet ir aukos artimieji.

Ką daryti, jei sieja vaikai?

Papildomų sunkumų gali kilti tuomet, kai persekiotojas ir jo auka turi bendrų vaikų. Nepaisant to, kad santykis yra nutrūkęs, juos sieja praeitis. Tokiu atveju susitarimai, mediacijos paslaugos yra nerekomenduojamos, nes persekiotojas yra agresorius. Šiuo atveju nuo agresoriaus svarbu apsaugoti save ir artimuosius. Dėl to persekiojimo atveju negalima tylėti, būtina apie tai kalbėti tiek su artimaisiais, tiek kreiptis į policijos pareigūnus ir fiksuoti žalą – fizinę ir psichologinę. Užsienio patirtys rodo, kad pačiam persekiotojui dažnai reikalinga pagalba – psichologinė, emocinė socialinė.

Dažnai tokie žmonės sunkiai tvardo pyktį, turi impulsų kontrolės sunkumų. Vien baudimas gali nepadėti, reikalinga kompleksinė pagalba, kad žmogus išmoktų valdyti savo elgesį, impulsus, atpažintų savo pyktį ir mokytųsi jį tinkamai reikšti.