Nors kartais sakome, kad tam tikrus sprendimus gyvenime mums priimti padeda mūsų „vidinis balsas“, tačiau, ko gero, ne kiekvienas iš mūsų lengvai paaiškintų, kas būtent tai yra. Vis dėlto, iš kur ateina mūsų vidinis balsas? Kas tai yra iš tiesų? Ką jis mums sako? Ir kaip galime juo pasinaudoti? Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Emocinis ir kognityvinis intelektas
Vidinis balsas – tai būsenos, kurią žmonės dažnai išgyvena, bet sunkiai įvardija žodžiais, literatūrinis pavadinimas. Gali būti, kad turima omenyje tam tikrus prisiminimus, asociacijas su praeitimi, kurios panašiose situacijose atsinaujina. Žmogaus turima patirtis jam pasufleruoja, kad, nors tiksliai nežino, kodėl, bet tam tikroje situacijoje jis tarsi turėtų elgtis vienaip ar kitaip – labai konkrečiai. Vidinį balsą galima būtų įvardyti kaip emocinį intelektą. Ką tai reiškia?
Žmogus, turintis emocinį intelektą, sugeba suvokti, kas vyksta jo kūne, kokias emocijas ir pojūčius išgyvena, ir ką jie reiškia. Emocinis intelektas – tai Dievo dovana, kuri žmogui padeda pačiu lengviausiu būdu surasti patį tinkamiausią sprendimą. Emocinį intelektą dažnai priešiname su kognityviniu intelektu. Kognityvinis intelektas yra tuomet, kai žmogus panaudoja turimas žinias pačiu efektyviausiu būdu.
Natūralūs ir įgyti jausmai
Tad, iš tiesų, kad tinkamai ir nesunkiai gyventume ir išgyventume savo kasdienius iššūkius, naudojame ir kognityvinį, ir emocinį intelektą. Kognityvinis intelektas daugiau yra išmokti, sužinoti dalykai, kurie mums tarsi pasako, jog reikia elgtis konkrečiu būdu, nes protingi žmonės tai vertina. Šioje vietoje galime remtis Dekarto teiginiu „mąstau – vadinasi, gyvenu“. Tarsi priešinimas emociniam intelektui, kur žmogus tarsi vadovaujasi jausmais, nors tai nėra visiškai tikslu. Vadovavimasis jausmais – tai suvokimas to, kas vyksta mūsų kūne, kokios emocijos ir emociniai išgyvenimai yra patiriami, ir ką tai mums sako.
Vidiniai išgyvenimai gali būti natūralūs jausmai, kuriuos gimdamas turi kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, liūdesys, pyktis, baimė, ramybė ir pan. Taip pat yra vadinamieji parazitiniai jausmai, susiformavę jo ankstyvo gyvenimo laikotarpiu auklėjant tėvams. Kad suvaldytų vaikų elgesį, kad užtikrintų, jog vaikai elgsis taip, kad nenukentėtų dėl savo elgesio, kai jau bus suaugę, arba kai bus pakankamai suaugę, kad pradėtų eiti į mokyklą, tėvai pradeda manipuliuoti tam tikrais dalykais. Tuomet susiformuoja tokios būsenos, jausmai ar išgyvenimai, kurie įvardijami kaip sąžinės graužatis, kaltės, gėdos jausmas. Tai nėra natūrali būsena, tačiau kartais būtent šie išgyvenimai gali būti įvardijami kaip vidinis balsas. Kadangi tai jau buvo patirta ar išgyventa, kiekvieno konkretaus žmogaus konkreti patirtis per šį vadinamąjį vidinį balsą pasufleruoja, kaip žmogus turėtų elgtis konkrečioje situacijoje. Tačiau kodėl šis vidinis balsas dažnai priešinamas su mąstymu, žinojimu?
Apie ką kalba vidinis balsas?
Pastaraisiais metais specialistai, ypač psichoterapijoje, pastebėjo, kad vien intelektualus pašnekesys dažnai neatneša rezultatų ir nieko nekeičia. Jei norime, kad kas nors keistųsi žmogaus savijautoje, jo išgyvenimo strategijose, reikia gilintis į tai, ką sako vidinis balsas. Kitaip tariant, kokias emocijas jis išgyvena, ką tos emocijos jam reiškia, ir kaip jos susijusios su ankstyvaisiais išgyvenimais. Kai žmogus pradeda suprasti, iš kur ateina šis vidinis balsas, ir ką jis reiškia, kokius pirmuosius išgyvenimus ir patirtis primena šie jausmai iš ankstyvosios vaikystės, jis gali lengviau suprasti, kodėl tam tikrose situacijose patiriami konkretūs jausmai ir emocijos jau suaugus.
Be jokios abejonės, kai aiškiau suvokiame, kas su mumis vyksta, derindami emocinį ir kognityvinį intelektą, galime priimti teisingesnius sprendimus. Šie sprendimai konkretaus žmogaus atžvilgiu yra labai skirtingi ir individualūs, tačiau niuansai šiuose sprendimuose jau pasidaro visiškai kitokie. Jie tampa žymiai efektyvesni, nei tuomet, kai nelabai suvokiame, ką mums sako mūsų „vidinis balsas“ ir bandome jį paneigti ar nuvertinti. Tad vidinis balsas, apie kurį kalbame dažnai nesuprasdami, ką tai reiškia, iš tiesų yra labai svarbus mūsų gyvenime.
