Pasyvi manipuliacija ir aukos vaidmuo

Kartais bendraudami su žmonėmis nejučia imame jaustis kalti, nors to priežasties iki galo ir nesuvokiame. Sakytume, tai būtų vienas iš požymių, įspėjančių apie tai, jog mumis manipuliuojama ir vis dėlto, pažinodami tuos žmones negalime tuo patikėti. Tačiau ar manipuliacija visuomet būna tik sąmoninga? Ar žmonės visuomet manipuliuoja tik tikslingai? Kas yra pasyvi manipuliacija? Kokį vaidmenį dažniausiai prisiima pasyvūs manipuliatoriai? Ir kokiose situacijose galime su tuo susidurti? Socialinis psichologas Juris Belte.

Pasyvi manipuliacija

Galima samprotauti, kad yra žmonių, kurie aktyviai ir sąmoningai manipuliuoja – tai jų pozicija, nes jie kažko aktyviai siekia. Dar yra žmonių, kurie manipuliuoja, tačiau to nesuvokia – viskas vyksta pasąmoniniam lygmenyje. Kai mums sako “Andriau, būk geras, padaryk kavos”, tikriausiai, niekas negalvoja, kad tas žmogus manipuliuoja. Tai vyksta daugiau pasąmoniniame lygmenyje. Tai vadinama pasyvia manipuliacija. Žmogus aktyviai nesiekia kažkuo manipuliuoti.

Aukos vaidmuo

Pasyvumas manipuliacijoje aprašytas žinomame dramos Karpmano trikampyje, kuris labiau skirtas aptarti psichologiniams žaidimams transakcinėje analizėje. Tačiau Karpmano trikampis taip pat puikiai tinkamas ir manipuliacijoms, nes manipuliaciniai santykiai yra žaidiminiai santykiai. Trikampio esmė – jog egzistuoja trys vaidmenys. Manipuliatorius pats priima vieną iš trijų vaidmenų ir siekia į vaidmenį įtraukti ir kitą žmogų. Vaidmenys yra persekiotojas, auka ir gelbėtojas. Manipuliatorius gali manipuliuoti ir kaip gelbėtojas, ir kaip persekiotojas, ir kaip auka, priklausomai nuo manipuliacijos tikslo. Kai manipuliuojama iš aukos pozicijos – jog mums yra taip blogai, taip sunku – taip pat yra pasyvi manipuliacija.

Kaltės jausmas

Tai gali būti sakoma labai subtiliai. Ypač tai pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Neretai išgirstame, jog mums gerai, nes esame jauni, galime keliauti, važinėti. Tačiau atkreipkime dėmesį – kai tai yra sakoma, informacija lyg ir teisinga, frazė lyg ir nekalta, tačiau ji iššaukia kaltės jausmą. Jaučiamės kalti, jog mums yra gerai. Tad su tokiomis manipuliacijomis galima susidurti gana dažnai. Žmogus manipuliuoja tuo, koks yra kuklus. Dėl to aplinkiniai turi jaustis kalti, kad tokie nėra. Tad tokios manipuliacijos yra pasyvios ir jų pasitaiko gana dažnai.