Nekenčiu pirmadienių! Kodėl taip yra ir ką daryti?

Nekenčiu pirmadienių! Šią frazę, ko gero, kiekvienas esame ištarę bent kartą gyvenime tą nelemtą pirmadienį, kai viskas krito iš rankų. Tačiau jei ši frazė jūsų galvoje skamba kiekvieną pirmadienį vos tik nubudus, veikiausiai tam yra rimtų priežasčių. Tačiau kodėl nekenčiu pirmadienių? Kokios priežastys sukelia tokius jausmus? Ir ką daryti, kad tai išspręstume? Psichologė Ugnė Juodytė.

Nekenčiu pirmadienių! Keletas priežasčių

Pirmadienis yra nuostabi – pati nuostabiausia – diena savaitėje. Tačiau ne visiems. Kai kalbame apie darbinį kontekstą, kartais žmonės pirmadienių labai nelaukia ir pirmadieniais iš lovos kyla labai sunkiai. Dėl kokių priežasčių gali taip būti? Visų pirma, jei nematome prasmės tame, ką darome. Kitas niuansas – vertybės, tai yra, jei mūsų asmeninės vertybės nesutampa su tos aplinkos, kurioje mes esame, vertybėmis. Taip pat gali būti, kad tikslai, kurie mums iškelti, arba kuriuos išsikėlėme patys sau, yra per dideli, ir manome, jog jų pasiekti negalime. Paskutinė kategorija – tai perdegimas.

Ką daryti?

Tad ką kiekvienu iš šių atveju galime padaryti ir kaip galime sau padėti? Pirmuoju momentu, jei nejaučiame vertės ir prasmės tame, ką darome, turime sau atsakyti į klausimą, kas vertė yra man ir kada jaučiu daugiausia prasmės tame, ką darau. Kokios užduotys man yra prasmingos? Koks laikas, kokie darbai, kur investuota mano asmeninė energija man yra vertingiausia? Kai turime atsakymus į šiuos klausimus, turėtume grįžti prie savo darbinės aplinkos ir pažiūrėti, kiek galime tai integruoti į savo dabartinę aplinką, o jei negalime, ieškoti kitų alternatyvų – gal yra kokių nors kitokių erdvių, kur galime tai padaryti, o gal galime susikurti tokią erdvę patys sau.

Skirtingos  vertybės

Kitas momentas – vertybės. Jei mano, kaip asmens, vertybės, pavyzdžiui, prieštarauja tai aplinkai, kurioje esu. Jei yra prieštaraujančios vertybės, mano patarimas, jog greičiausiai reikėtų keisti aplinką. Vertybės yra pamatinis dalykas, tai reiškia, kad ir jūsų, ir kitos aplinkos vertybės keičiasi labai sunkiai. Tačiau kartais taip nutinka, kad vertybės yra panašios, tad galbūt vertėtų pasvarstyti, kiek galime tai toleruoti. Šioje vietoje vertėtų sau užduoti klausimą, kiek leisime sau būti tokioje aplinkoje, kur mūsų vertybės ne visai sutampa. Nusibrėžkite terminą, kiek galite tokioje aplinkoje būti.

Per dideli tikslai?

Trečiasis momentas – mūsų tikslai arba iškeltos vizijos. Čia reikėtų pagalvoti, kiek streso ir nerimo mums tai kelia, ir ar galime tai pasiekti. Jei negalime, matome, jog neturime resursų, paklauskite savęs, ar tikrai. Kas padėtų į tai rasti atsakymą? Tiesiog susiskaidykite savo viziją ar tikslą iki nedalomų detalių. Pasižiūrėkite, iš kokių darbų tai susideda, kokių resursų, kokių žmonių, kokios aplinkos jums reikia. Kartais toks susiskaidymas iki nedalomų dalių mums tampa akis atveriančiu ir įkvepiančiu momentu, kurio dėka dažnai paaiškėja, kad gal ir galime tai padaryti. Kodėl taip atsitinka? Susiskirstę pamatome tuos darbus, kuriuos galime padaryti šiuo metu, taip pat darbus, kurių padaryti nemokame, bet per tam tikrą laiką galime išmokti bei tuos darbus, kuriuos galbūt galime kažkam deleguoti arba paprašyti pagalbos. Tai dažnai labai nustebina, nes galite judėti į priekį.

Perdegimas

Na, ir paskutinis, tačiau Lietuvoje ir pasaulyje labai populiarus dalykas – tai perdegimas. Mes nebūtinai galime pastebėti, kad perdegėme ir tai labai pavojinga. Perdegęs žmogus ne tik nenori rytais keltis į darbą, jis jaučia visišką apatiją, nenori daryti absoliučiai jokių darbų, jaučiasi nelaimingas ir dažniausiai savo aplinką lygiai taip pat užkrečia slogia nuotaika. Jei taip jaučiatės, yra keletas kelių. Pirmasis – drastiškas, kurį esu patyrusi ir pati. Pusei metų atsitraukite nuo visų darbų ir važiuokite pailsėti. Darykite visiškai ne tai, ką darėte iki šiol. Tai yra tam tikras restartas, kada galite pagalvoti, ką norėtumėte daryti iš naujo, kaip norite jaustis, kaip atsatyti sveikatą ir panašiai.

Jei nenorite rinktis tokio drastiško kelio, galite pagalvoti apie paprastesnius. Skirti daugiau laiko poilsiui, sau asmeniškai. Tai galite daryti ne tik įprastais būdais – miegoti 7 valandas arba daugiau. Darbo aplinkoje darbo metu skaidykite savo darbą. Tai reiškia, kad jei esate nusimatę dirbti 3 valandas prie kompiuterio, turite pagalvoti, kur įterpti pauzes. Kas 50 minučių turite daryti visiškai kitus darbus, nei darėte prieš tai. Jei dirbote prie kompiuterio, eikite pasivaikščioti ir po 10 minučių grįžkite. Tad štai keletas minčių, idėjų, ką galite daryti, kai jaučiate, kad pirmadieniai jums visiškai nebemieli, ir norite tai pakeisti.