Kad meditacija ar kitos dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos turi teigiamą poveikį mūsų gyvenimo kokybei, veikiausiai, esame girdėję visi. Tačiau neretai nutinka taip, kad tampa sudėtinga šias naudas pamatuoti. Galbūt jos veikia tik kitiems, o štai mus, vos pabandžius iš karto apima miegas. Tačiau kuo naudinga meditacija? Kaip neužmigti išbandant šią praktiką? Kodėl ir kaip vertėtų vesti meditacijų dienoraštį? Kaip pamatyti pokyčius? Ir kaip įveikti vidinį pasipriešinimą? Psichologė Ugnė Juodytė.
Mokslu pagrįstos naudos
Mindfulness metodikos arba tam tikri meditacijos pratimai gali labai padėti bet kuriam žmogui. Yra be galo daug mokslinių tyrimų, kurie sako, kad šios metodikos padeda sureguliuoti miego ciklą, turi begalinę naudą sveikatai, gali sumažinti arba visai išgydyti migreną, turi didelį teigiamą poveikį širdies ritmui, kraujospūdžiui, lėtina senatvinius procesus ir panašiai. Žodžiu, naudų yra labai daug. Tačiau kai susiduriu su praktika, kartais atsitinka taip, kad randame argumentų, kodėl to neturėtume daryti, arba keletą kartų pabandę nusprendžiame, kad tai – ne mums. Tad norėčiau aptarti keletą momentų, galinčių kilti vidinių prieštaravimų, ir patarti, ką tokiu atveju daryti.
Meditacija – būdas užmigti?
Pavyzdžiui, jei tik pradedate atlikinėti tam tikras sąmoningumo praktikas ar meditacijas ir jus suima miegas. Sako, jog tai labai geras būdas užmigti. Tačiau mindfulness metodikos ir meditacija yra skirtos ne tam. Tad kaip neužmigti? Pirmiausia, galime medituoti ne tik gulėdami ar sėdėdami, kaip tai įprasta įsivaizduoti. Medituoti galime stovėdami. Galite šiek tiek atsiremti į sieną, jausti pagrindą, kad ji jus prilaiko, ir medituoti atsistoję. Tačiau gali būti ir taip, kad galbūt jūs iš tiesų esate labai pavargę? Gal tai ženklas, kad pats laikas imti ir išsimiegoti? Galbūt keturių valandų miego naktimis neužtenka ir tai ženklas jums.
Taip pat gali nutikti taip, kad įsijungs sąlyginis refleksas. Kai imame daryti tai, ko nenorime, tuomet ima miegas. Ar teko atsidurti situacijoje, kai prisėdate prie darbo, kurį labai reikia padaryti, tačiau jo daryti nenorite? Iš karto atsiranda alkio jausmas, tas pats miegas arba kyla daugybė kitų minčių. Lygiai taip pat gali nutikti ir su meditacija ar sąmoningumo praktikomis. Tad linkiu šioje vietoje nepasiduoti ir sau pasakyti, kad susiimsite ir išbandysite.
Meditacijų dienoraštis
Dar vienas argumentas gali būti, jog šios praktikos neatneša jokios naudos. Vieną kartą pabandėte ir nusprendėte, kad tai ne jums. Tokiu atveju labai rekomenduočiau turėti dienoraštį, kuriame šias praktikas ir pojūčius bei po jų kilusias mintis galėtumėte aprašyti. Nepasiduokite – įdėkite šiek tiek valios pastangų ir pabandykite bent mėnesį. Po mėnesio perskaitykite dienoraštį ir įvertinkite, ar tai duoda naudos ir vertės, ar ne. Tai gali būti tiesiog nuostata, kurią sąlygoja mūsų vienkartinė patirtis, arba itin stipriai veikia mūsų turimi įsitikinimai, kad šios praktikos nepadeda. Siūlau nepasitikėti šiomis mintimis, o praktikuoti, pabandyti ir tuomet nuspręsti.
Ką daryti, jei apskritai neturite motyvacijos net pradėti? Kito būdo, kaip tik pabandyti, nežinau. Motyvacija labai dažnai susiformuoja tada, kai pabandome, atliekame tam tikrą veiksmą, jį patyrinėjame, įvertiname rezultatą. Tuomet labai didelė tikimybė, kad motyvacija ims ir atsiras. Tad imkite ir pabandykite.
Kaip pamatyti pokyčius?
Dar vienas vidinis prieštaravimas gali būti tai, jog nepaisant jūsų bandymų, nematote jokių pokyčių. Gali būti, kad labai greitai, per keletą kartų, pokyčių nematyti. Kaip minėjau, labai tinka įspūdžių rašymas, analizavimas perspektyvoje. Taip pat nereikėtų ieškoti pokyčių didelėmis kategorijomis. Mes esame įpratę matuoti savo sėkmę, pavyzdžiui, pakeičiau darbą ir gaunu 500 eurų daugiau – labai savimi didžiuojuosi. Tačiau pasidžiaugti krentančiais lapais kartais būna labai sudėtinga, smulkmenų nepamatome.
Tad šiose praktikose taip pat linkiu matyti mažas detales, mažus savo pokyčius, mažus savo žingsnius ir tiesiog stebėti savo kelionę. Tad linkiu vidinius prieštaravimus žinoti, juos fiksuoti, bet jiems nepasiduoti ir tik įgijus naujos patirties daryti naujas išvadas.
