Kaip galime pažadinti savo atmintį?

Turėti atmintį, gebėti atsiminti – tai kaupti patirtį, mokytis, tobulėti ir būti asmenybe. Tačiau ką daryti, kai atmintis silpsta? Kaip galime pažadinti savo atmintį? Kaip veikia atmintis? Kokius dalykus įsimename geriau? Ir kokios technikos gali padėti mums įsiminti informaciją? Psichologas Dima Kuniskis.

Turėti atmintį – tai būti asmenybe

Atmintis yra bazinė žmogaus psichinės veiklos funkcija. Galima sakyti, jog žmogaus asmenybė remiasi atmintimi. Jei suyra atmintis, nelieka ir žmogaus asmenybės. Todėl labai daug dėmesio skiriama atminčiai. Atlikta daug tyrimų ir, be abejo, buvo keliamas ir klausimas, ką daryti, jei atmintis silpsta. Reikia pasakyti, kad atmintis apskritai susijusi su dėmesiu. Dažniausiai jei laviname dėmesį, laviname ir atmintį ir atvirkščiai – šie du dalykai susiję. Lavinti atmintį ir dėmesį iš tiesų galima ir tai reikalauja tam tikrų pastangų.

Atmintyje galima surasti tam tikrų rezervų, kaip ir raumenyse. Kai laviname raumenis, jie stiprėja ir auga. Panašiai yra ir su atmintimi. Kai ji nenaudojama, ji silpsta. Reikia paminėti, jog geriau įsimename dalykus, kuriems skiriame daugiau dėmesio, kurie susiję su ryškesnėmis emocijomis ir kurie mums yra įdomūs, patrauklūs, kurie nėra monotoniški ar rutiniški. Pasikartojantys įvykiai ir objektai paprastai ima slysti iš mūsų dėmesio ir įsimenami sunkiau. Tačiau reikia turėti omenyje, kad per stiprios emocijos taip pat gali užblokuoti atmintį, ypač jei emocijos yra neigiamos.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis

Atminties charakteristikų yra daug, tačiau, ko gero, visi yra girdėję, jog atmintis būna trumpalaikė ir ilgalaikė. Trumpalaikė operatyvinė atmintis susijusi su tuo, ką veikiame šiuo metu. Jei ši informacija mums svarbi, jei ji susijusi su veiklos pakartojimu, ji pereina į ilgalaikę atmintį ir yra išsaugoma. Trumpalaikėje atmintyje informacija saugoma ne taip ilgai. Apie tai galiu papasakoti beveik anekdotinį epizodą. Nežinau, ar tai vyko iš tikrųjų, bet būdinga situacija. Profesorius studentams kaip tik pasakojo apie ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį ir pateikė tokį pavyzdį. Jūs einate su mergina. Prie jos prieina vaikinas ir ją užkalbina. Ji nusišypso ir pasako jam savo telefono numerį. Ką tokiu atveju jūs darysite? Profesoriaus nuomone, teisingas atsakymas yra tuoj pat skelti jam antausį, kad stipri emocija iš trumpalaikės atminties jam tuoj pat ištrintų telefono numerį.

Technikos, padedančios įsiminti

Dabar apie galimybę prisiminti. Šiaip jei kažkokią informaciją norime įsiminti ir ilgiau išlaikyti atmintyje, yra daug įvairių būdų, kurių visuma vadinama mnemotechnika. Tai – technikos, kurios palengvina informacijos įsiminimą. Tokių būdų yra nepaprastai daug ir jie visi skirtingi. Jie skiriasi priklausomai nuo žmogaus individualių charakteristikų. Vieni žmonės geriau įsimena vaizdinius, kiti garsus, dar kitiems lengviau prisiminti fizinius pojūčiūs. Tačiau visumoje mūsų atmintis yra kompleksinė, ji įtraukia visus šiuos elementus ir jais visais galima naudotis.

Galima įsiminti kokį nors dalyką, siejant jį su tam tikru garsu ir tai tampa tam tikru refleksu. Yra koks nors dalykas, kurį turime įsiminti ir paleidžiame tam tikrą garsą, pavyzdžiui, varpelį. Kitą kartą išgirdę varpelį galime prisiminti konkretų įvykį. Seniau Romoje žmonės su savimi nešiodavosi indelius su kvapiomis medžiagomis. Norėdami ką nors įsiminti, jie pauostydavo indelyje esančią medžiagą ir ta informacija išlikdavo atmintyje.

Galima naudoti metodą, kai informaciją pririšame prie vizualinio pagrindo. Pavyzdžiui, bandymas, kurį teko atlikti su vyresnių klasių moksleiviais. Jiems buvo pasiūlyta atsinešti po atviruką. Aš jiems skaičiau 20 tarpusavyje nesusietų žodžių sąrašą. Klausydami šio sąrašo moksleiviai žiūrėjo į savo atviruką ir kiekvieną žodį dėliojo į tam tikrą paveikslėlio vietą. Po dviejų savaičių susitikome ir jie, išsitraukę atvirutes, pakartojo visą 20 žodžių sąrašą. Tai taip pat puikus mnemotechnikos pavyzdys.

Taip pat kartais būna, jog nesistengiame specialiai ko nors įsiminti, tačiau mums tos informacijos staiga prireikia ir niekaip negalime jos prisiminti. Susiduriame su paradoksu, kad kuo labiau stengiamės prisiminti, tuo labiau tas faktas išslysta iš mūsų atminties. Šioje situacijoje teisingiausia būtų atitraukti dėmesį, atsipalaiduoti ir palaukti, kol medžiaga pati iškils iš atminties. Tarsi būtume davę užsakymą ir laukiame, kol užsakymas bus atliktas.

Dar žiūrėkite: