Kūryba. Ji kaip šaltinis trykšta kartu su energija kiekviename mūsų, per mūsų talentus, duotybes, patirtis, iš vidinės tylos, iš NORIU, iš to kas mums natūralu ir ką realizuoti taip trokštame giliai viduje. Kaip dažnai girdime klausimus: ką man daryti gyvenime? Kaip man toliau gyventi? Ko aš apskritai noriu ir kur aš būsiu laimingas? Savo trečiojoje žinutėje Eglė dalinasi savo patirtimi, metodu ir pasiūlymu to išmokti “Trijų pokyčių vakare”. Kaip pagaliau pradėti gyventi nuo NORIU, daugiau – jokių REIKIA! Kaip??? – trys konkretūs patarimai: sustok – įsiklausyk, persikrauk – išsivalyk ir kurk – realizuok!!! Plačiau apie tai žiūrėkite šiame pokalbyje su Dariumi Slavinsku ir Egle Žiburkiene , o to išmoksite per vieną Trijų pokyčių vakarą.
Kam reikalinga energija?
– Sveiki! Su Jumis – Darius, Eglė ir Trijų pokyčių vakaras. Priminsiu, kad pirmasis mūsų pokalbis ir pirmoji žinutė buvo apie vertybę sustoti ir įsiklausyti į save. Vertybė – ne šiaip sustoti gatvėje sekundei, o gilesnis sustojimas. Antroji vertybė buvo apie tai, kaip persikrauti energija, kaip pakeisti energijos tekėjimą, kaip iš žmogaui, kuris neturi energijos ir yra kiauras kaip rėtis, susitvarkyti, kad turėtų pakankamai energijos iš savęs. Taigi, vertybė turėti energijos ir ja spinduliuoti. Tad klausimas mūsų trečiajam susitikimui – ką gi su ta energija daryti? Kur ją dėti? Taigi, Egle, klausome tavęs ir tavo trečiosios žinutės ir palinkėjimo man bei mūsų klausytojams ir žiūrovams.
– Veikiausiai energija reikalinga tam, dėl ko mes į šią žemę ir atėjome – kurti. Tad mano trečioji žinutė yra apie kūrybą. Žmogus iš tieųs gyvenime negali nieko sukurti, kai yra pavargęs, pasimetęs, sugniuždytas, kai galvoje tamsu. Žinoma, žmonės ir tokiose situacijose kuria, tačiau dažniausiai arba ta kūryba arba pats kūrybinis procesas būna nemielas, kyla iš pareigos.
Ką gyvenime reiškia kūryba?
– Ką tu vadini kūryba? Atrodo, žmogus, piešiantis paveikslus, ar skulptorius yra kūrėjas. Mūsų visuomenėje kūrėjais dažniausiai vadinami tie žmonės, kurie daro kažką susijusio su menais. O bankininkai, kaip kad aš, kai seniau dirbau banke, kūrėjais nelaikomi. Tad kaip tu matai žodį “kūryba”?
– Kūryba man yra gyvenimas. Suvokiu tai plačiąja prasme. Tai yra, kaip kuriame gyvenimą, santykius, kaip kuriame atmosferą savo darbe, kaip kuriame savo produktą, ar tai darome dėl to, kad reikia, ar iš pilnatvės jausmo dėl to, kad mums gera tą daryti. Tad būtent apie tokią kūrybą aš kalbu. Kiekvienas žmogus turėtų siekti tokios pilnatvės būsenos, kuomet trykšta energija, ateina nušvitimas žinoti, ką ir kaip daryti.
Kartais žmonės blaškosi ir ieško atsakymo, tačiau viskas yra mumyse. Kartais kai praeiname visus tuos etapus – sustojame, išsivalome, sugrįžtame į save, persikrauname energiją, tuomet ateina aiškumas. Ką turiu daryti šiandien šiame gyvenime su savo santykiais, veikla? Dažnai ateina labai aiškus žinojimas, kad turime tai keisti, tačiau nekeisti drastiškai ir nebraukti. Iš ramybės ir harmonijos ateina žinojimas, ką turime kurti, kad tai neštų naudą kitiems ir mums patiems, visatai.
Kaip atskleisti savo potencialą?
– Man kyla palyginimas. Iš pradžių rėtis kiauras – sustojame ir tai pamatome. Tuomet užkemšame skyles ir pripilame vandens. Iki tol negalime pasakyti, į kurią pusę vanduo tekės, jei jis stovi ant lygaus paviršiaus. Ir kai pripilame vandens į tą dubenį, į kažkurią pusę jis pradeda tekėti ir pasidaro labai aišku ir akivaizdu, be jokių abejonių. Iki tol galima tik spėlioti.
– Taip. Lygiai taip pat ta praktika, kuria dalinsiuosi, iškelia mūsų kūrybinį potencialą ir žinojimą. Žmonės tarsi nušvinta, atranda atsakymus ir žinojimą savyje bei norą veikti. Atsiranda akių blizgesys. Kai toks žmogus kažką sukuria, atsiranda natūralūs gražūs mainai. Norime iš to žmogaus gauti tai, ką jis sukūrė. Tuomet jis nori dalintis. Tačiau pažvelkime žmones, kurie ką nors daro sukandę dantis, iš pareigos – tai net sukuria šiokį tokį atstūmimą ir atmetimą.
– Tas palyginimas labai atriboja “noriu” nuo “reikia”. Atrodo, jog tai sausi žodžiai, tačiau puikiai iliustruoja tai, ką tu pasakoji. Ar dalyvavai konferencijoje “Sveika ir laiminga mama”?
-Ne, nebuvau.
– Man patiko vieno pranešėjo mintis, kad vaikai yra patys silpniausi gyvūnai šioje planetoje. Tačiau nepaisant to, jie patys žingeidžiausi ir tobulėja labiausiai. Vadinasi, jie visur eina ir jiems viskas įdomu. Tik mokykloje visa tai užsidaro ir visa, ką mes norime daryti virsta į “reikia” ir kančia. Man kilo asociacija, jog per tai, ką tu pasakoji, galima susigrąžinti tą natūralų džiaugsmą. Kūrybą žmonės įsivaizduoja jog tai bus našta kažką daryti. Ne, tu tiesiog negalėsi nedaryti, nes tai yra tavo. Ir kol esame tai užspaudę, nors norime tai išreikšti, negalime realizuoti.
Pažinimo džiaugsmas
– Ta energija neteka, todėl nuo pat pradžių ir kalbėjau, ką reikia padaryti, kad vėliau tas kūrybinis potencialas per mus tiesiog tekėtų. Būna, kad žmonės tiesiog ateina ir klausia, ką jiems gyvenime veikti. Tai rodo, kad žmogus turi daugybę sluoksnių, kaip ir sakei, nuo vaikystės, kai sakė, ką ir kaip daryti. Tuomet pasigendame ir nerandame to, kas mūsų.
– Ką darydamas aš jausiuosi savimi?
– Kartais net stebint vaikus matyti, kaip jie daro tai, ką jiems liepiame ir kaip daro tai, kas jiems patiems smagu. Stebimės, iš kur pas juos tiek energijos, atrodo, jog ji tiesiog trykšta. Tad tai savotiškas šauktukas kiekvieno žmogaus gyvenime, tai sustabdė ir mane pačią. Kai jau vos velkame kojas, neturime nei energijos, nei džiaugsmo ir viskas yra blogai, esame nelaimingi ir dėl savo nelaimingumo savotiškai esame našta kitiems žmonėms. Kita vertus, kai žmogus atranda savas vėžes, jis tiesiog girdi save. Jis žino, ko jam reikia. Tad tokia ta mano žinutė.
– Žodžiu, būti kūrybišku – tai ne apie menininkus. Gali būti ir tai, tačiau kūryba yra tai, kas trykšta per kiekvieną iš mūsų. Tą atrandame lengvai, be jokių kančių – tiesiog atrandame. Tuomet atidarome duris ir tai pradeda tekėti. Kai tai darome, nebereikia stengtis, tiesiog tuo džiaugiamės, nes tai ir yra tai, apie ką net nedrįstame svajoti. Tai kaip svajonė?
– Tai ir yra gyvenimo esmių esmė. Realiai, neįsivaizduoju, kam gyventi šioje žemėje, jei nesame toje kūrybinėje tėkmėje.
– Žodžiu, kai sakome “būti savo kelyje”, tai ir yra tai, apie ką tu kalbi? Džiaugsmas, lengvumas, energijos perteklius, amžina jaunystė. Taigi kviečiame klausytojus ir žiūrovus susitikti mūsų praktiniame seminare.
Menas pažinti save
– Aš pažadu, kad šiame seminare tikrai susitiksite su savimi.
– Primink, kur visa tai vyks? Trijų pokyčių vakaras – gegužės 31 d. 19 val.
– Seminaras vyks mano sodyboje, kadangi aš praktikas vedu tik ten, tik savo sodyboje ir tik gamtoje, nes man labai svarbus “įsižeminimas” į gamtą. Dar vienas momentas, susijęs su kūryba, kurio nepaminėjau – kaip dar ieškau būdų pažadinti kūrybinį potencialą. Tai darau per kūną, per judesį. Praktinio seminaro metu darysime ir tai. Reikėtų pasirūpinti labai lengva sportine apranga, tai svarbu ir kvėpavimo terapijai.
– Ar bus reikalingas fizinis pasirengimas?
– Ne, gali dalyvauti absoliučiai kiekvienas, be jokių amžiaus ir pasirengimo ribų. Visi turime savo kvėpavimą, visi turime teisę sugįžti į save savo kvėpavimo dėka. Iš tiesų tai yra unikalu ir tikrai plačiai naudojama bei praktikuojama. Vis daugiau žmonių išdrįsta prisiliesti prie savęs ir savo kvėpavimo.
– Kiek laiko tu tai praktikuoji?
– Jau šešti metai. Labai intensyviai. Nuo tada, kai atradau, ištikimai ir praktikuoju. Kaip sako mano vyras, pasikeičiau 150 proc. Tokia, kokia esu dabar, esu visiškai kitas žmogus, nei kad buvau anksčiau.
– Esu tikras, kad bent jau 120 proc. pasikeitė ir tavo vyras.
– Jei mane čia būtumėte pasodinę prieš šešis metus, aš nebūčiau galėjusi pratarti nei žodžio, buvau visiškai užsiblokavusi, nedrąsi ir dabar stebiuosi pati savimi, kad galiu kalbėti prieš publiką ir prieš kamerą, nors ir esu baigusi aktorystę. Į aktorystę stojau bandydama ieškoti būdų atsiskleisti. Tačiau radau savo būdą visai kitur.
– Na, labai džiaugiuosi, kad sutikai, aš to net nežinojau – man labai pasisekė, kad sutikai sudalyvauti mūsų laidoje ir kalbėti prieš kamerą. Tie, kas nesate dar išbandę kvėpavimo praktikų, galite ateiti pabandyti ir patirti, kas tai yra. Ačiū tau ir iki pasimatymo Trijų pokyčių vakare gegužės 31 d.!
– Iki!
