Man per sunku! Aš nesugebėsiu! Negaliu įveikti šios užduoties! Kaip dažnai save stabdome panašiomis frazėmis ir užkertame sau kelius, o gal net ir karjeros galimybes? Tačiau ką daryti, jei iššūkiai mums atrodo per dideli? Kaip susitvarkyti su sunkiomis užduotimis? Ir kodėl esame linkę save nuvertinti? Psichologė Ugnė Juodytė.
Iš kur žinome, kad per sunku?
Visų pirma, užduočiau sau klausimą, iš kur žinau, kad tas dabas man tikrai per sunkus. Dažniausiai tai būna pati pirma emocinė reakcija – užduotis man per didelė, man per sunku, negaliu jos įveikti. Siūlyčiau tuo metu įkvėpti ir iškvėpti, pasidaryti išminties pauzę ir iš naujo pagalvoti, ar tai mano emocinė mintis, ar ji tikrai objektyvi ir įvertinta. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad kartais nežinome, ko nežinome. Rekomenduoju galbūt kartais nerti į tam tikrą nežinomybę ir išbandyti tai, kas jums per sunku. Darbai pasidaro tik daromi, tad reikėtų pasiimti vieną mažą žingsnį ir bandyti darbuotis. Jei kelyje matote, kad jums trūksta kompetencijos arba kokių nors resursų, galite tai papildyti, tačiau tai nėra per sunku, o tampa įveikiama.
Tiesiog bandykite
Taip pat labai dažnai trukdo tai, kad save nuvertiname. Savivertė formuojasi per keletą aspektų. Dažnai save lyginame su aplinkiniais žmonėmis – juk jiems taip lengvai viskas sekasi – tačiau nežinome, kiek tas žmogus įdeda darbo valandų, kad jam pasisektų ir galvojame, kad mes to padaryti negalėtume. Tad galbūt būtų galima pasikalbėti su tokiais jūsų akimis sėkmingais žmonėmis, kuriems sekasi, ir pažiūrėti, kaip gi viskas vyko iš tiesų. Dažniausiai ima matytis visa realybė, užkulisiai. Tokiu metu mūsų savivertė “susitraukia” iki mūsų lygmens ir galime pradėti daryti darbus, kurie vis dėlto tampa mums ne per sunkūs. Taip pat gali padėti įvairūs mentoriai, išorinė pagalba, tačiau niekas už mus pačius geriau nežino, kur yra mūsų ribos ir galimybės. Tad neužidarykite, bandykite, eksperimentuokite ir, kai reikia, prašykite pagalbos. Neužsidarykite, neužsiblokuokite, o tiesiog bandykite.
