Vaikų nuotraukos socialiniuose tinkluose – gana kontroversiška tema. Kol vieni trokšta dalintis savo laime su visu pasauliu, kiti vis dėlto tokiame vaikų nuotraukų skelbime įžvelgia ir daugybę pavojų. Tačiau kodėl jaučiame poreikį dėti vaikų nuotraukas į socialinius tinklus? Kas gali slypėti už tokio elgesio? Ir kokius mūsų poreikius jis atspindi? Psichologas Olegas Lapinas.
Žmonės socialiniuose tinkluose dažniausiai giriasi tuo, kas jų gyvenime geriausia. Vienas iš žmogaus poreikių – gauti pozityvų atsaką į tai, kokie esame. O vaikas – tai šių žmonių puošmena, tęsinys, mūsų “aš”, mūsų vizitinė kortelė. Labai dažnai žmonės į feisbuką deda tai, kas puošia jų pačių asmenybę. Vargu, ar pamatysime juos į socialinius tinklus keliant vaikų nuotraukas ką tik nukritus, susižalojus, ar naktį verkiant. Dažniausiai skelbiamos idiliškos vaikų nuotraukos, į kurias žiūrint kitiems kyla noras sušukti “Oho! Kaip gražu!”.
Tad gauti pozityvų atsaką į savo vaiką – tas pat, kas gauti pozityvų atsaką į savo paties veidą: “Vajė, koks tu šaunus! Ir tavo vaikai labai šaunūs!”. Tai poreikis. Žmogus gyvena ne tik fiziologiniais, bet ir socialiniais poreikiais – būti pamatytam ir būti įvertintam. Jei šis poreikis netenkinamas, kaip ir nevalgant ar negeriant būna tam tikros pasekmės. Atsiranda tam tikras komplimentų, gero žodžio alkis, jaučiamas kaip pavydas, nuoskauda ar pretenzija pasauliui, kuris visiškai realizuojamas per socialinius tinklus.
