Dažnai girdima frazė mums siūlo visus pokyčius pradėti nuo savęs. Tačiau ar ši taisyklė galioja meilėje? Ar tiesa, kad norint mylėti kitą, pirmiausia reikia išmokti mylėti save? Kokių pasekmių santykiams gali turėti savigrauža ir nemeilė sau? Ar meilė sau tolygu egoizmui? Apie visa tai – psichologė Genovaitė Petronienė.
Kai egoizmas gerina santykius
Meilė sau iš tikrųjų gerina santykius. Tačiau, aišku, atsiras žmonių, kurie galvoja, kad meilė sau yra egoizmas ir santykius turėtų bloginti. Tačiau jei žmogus iš tiesų yra linkęs per daug pasiaukoti kitiems, per daug save investuoti į darbus ir t.t., tai egoizmas yra tiesiog būtinas tam, kad jis apskritai atsisakytų aukos rolės. Jis netaps tikruoju, baisiuoju egoistu, jis geriausiu atveju egoizmo skalėje pasieks vidurkį ir tai jam bus labai naudinga. Jis pasieks tą “sveikąjį” egoizmą. Tačiau kaip tas sveikasis egoizmas gali padėti pagerinti santykius? Visų pirma, jei žmogus išreikš savo norus, juos pasieks, išreikš gabumus, jis taps laimingesnis. Tuomet ir kiti aplink nebesijaus tokie kalti, kad tas žmogus nelaimingas. Juk vyras jaučiasi nelaimingas, jei jo žmona amžinai liūdna, vaikai jaučiasi nelaimingi, jei jų tėvai nelaimingi, žodžiu, tai – labai svarbu.
Duokite sau patys, užuot ėmę iš kitų
Antras dalykas – dar akivaizdesnis. Jei žmogus myli save, jis ne tiek daug tikisi iš kito žmogaus. Na, tarkim, jeigu jūs esate labai rimtas, organizuotas ir susirūpinęs pilietis, tai, aišku, iš kito žmogaus jūs lauksite atsipalaidavimo, žaismingumo. Jums būtinai reikės kaip į veną susileisti nors šiek tiek tos kitos būsenos, kad apskritai galėtumėte funkcionuoti. Tačiau jei esate žmogus, kuris myli save, kuris patenkina savo pagrindinius poreikius, ne taip labai reikės kažką gauti iš kito žmogaus. Jūs tapsite laimingesnis, pats tapsite geresniu partneriu tam žmogui ir tiesiog daugiau galėsite jam duoti. O kraštutiniu atveju yra visai tokie žmonės, kurie visiškai prastai gyvena, tačiau laukia princo ar princesės ant balto žirgo ir, kol nesulaukia, negali būti laimingi. Akivaizdu, kad sulaukę jie vis tiek negali būti laimingi, nes bando jų įsitverti kaip skęstantys už šiaudo.
Meilė sau – pavyzdys aplinkiniams
Meilė sau taip pat gerina santykius dėl to, kad mylėdami save mes kartais žmogui nepadarome meškos paslaugos. Dėl per didelės meilės žmogui mes kartais galime jį išlepinti. O kai labiau mylime save, mes tiesiog jam mažiau duodame ir jis gali geriau vystytis, geriau pats pasiekti daugiau. Dar vienas dalykas, kad mylėdami save mes rodome labai gerą pavyzdį aplinkiniams. Pavyzdžiui, vaikai mato, kad mes žinome savo norus ir juos realizuojame, todėl ir jie gali žinoti savo norus ir juos realizuoti. Nes, pavyzdžiui, jeigu mes aukojamės dėl vaikų, jie jaučia kaltę, aukojasi dėl mūsų arba dėl savo vaikų ir taip galų gale niekas nebūna laimingas.
Tik pasirūpinę savimi, pasirūpinsime kitais
Pateiksiu dar vieną labai svarbų pavyzdį, kai mylėdami save galime geriau dalyvauti santykiuose. Lėktuvuose yra toks priminimas – kai kalbamos saugumo instrukcijos, sakoma, jog iš pradžių reikia užsidėti deguonies kaukę sau, o paskui vaikui, ar žmogui, kuriuo rūpinamės. Akivaizdu, kad jei neužsidėsime deguonies kaukės patys, niekuo nebegalėsime pasirūpinti. Pavertus tai į meilės sau kalbą – jeigu pasirūpinsime savimi, galėsime daug daugiau duoti žmogui, kuris yra bėdoje, žmogui, kuris serga ar vaikui. Vienas iš labai svarbių psichologinių patarimų žmonėms, kurie rūpinasi mirtinai sergančiais ligoniais, yra visų pirma susigalvoti, kaip pasirūpinti savimi. Tai yra, kurį dienos metą skirti atsistatymui ir kaip tą daryti, nes būti šalia sunkaus ligonio yra iš teisų labai labai sunku. Tam reikia didelių resursų.
Duoti iš pertekliaus
Na, ir žmogus, kuris myli save, yra talentingesnis, gyvybingesnis, įdomesnis, jis iš tiesų gali daug daugiau atnešti. Kitiems jis gali padovanoti savo turimus nepakartojamus sugebėjimus, o tai yra didelė dovana. Save mylintis žmogus duoda kitam ne dėl to, kad tikėtųsi tuoj pat gauti atgal, o tiesiog iš pertekliaus. Jis duoda, nes jam norisi duoti. Jam norisi tiesiog gyventi draugiškesniame, geresniame pasaulyje, o ne duoti mainais – aš tau, o tu man.
