Žodis “manipuliacija” daugeliui iš mūsų skamba grėsmingai. Daugeliu atvejų taip ir yra – žmonės mumis manipuliuoja, kad galėtų pasiekti savo tikslų, kurie nebūtinai mums naudingi. Tačiau ar egzistuoja pozityvi manipuliacija? Ar manipuliacija gali būti naudinga? Ir kokiais atvejais galime su ja susidurti? Socialinis psichologas Juris Belte.
Jei griežtai žiūrime apibrėžimą, psichologinė manipuliacija (nes manipuliacijos yra ir reklamoje, manipuliacijos masėmis – jų yra daug) visgi turi neigiamą prasmę. Taip yra būtent dėl to, kad laimi manipuliatorius, o pralaimi manipuliuojamasis. Tačiau jei mes tuos pačius užslėpto poveikio mechanizmus pritaikysime, kad laimėtų ir vienas, ir kitas, praktiškai ištirpsta pati manipuliacijos apibrėžimo esmė, kad vienas laimi, o kitas pralaimi. Tokiu atveju galima tai pavadinti teigiama manipuliacija.
Pozityvi manipuliacija gali atrodyti kad ir taip: “Klausyk, Andriau, rytoj bus susirinkimas ir viršininkas sako, kad tavo rezultatai labai geri ir tavęs tikrai laukia geros naujienos, jis ruošiasi kažką pranešti”. Tuomet žmogus, aišku, bus emociškai pakylėtas, padidės jo lojalumas organizacijai. Žinoma, tai yra manipuliacija, nes nesakome, kas bus, tačiau duodame aiškiai suprasti, kad pasekmės ne neigiamos, nekils nerimas, o kaip tik pasekmės bus teigiamos, laukia kažkoks malonus siurprizas – gal premija, gal paaukštinimas. Nors nepasakėme, bet, galbūt, žinome. Tokia manipuliacija tarnauja kaip teigiama, nes tik pakelia motyvaciją.
Gerai pagalvojus, organizacijos misija, vizija, vertybės turi manipuliacijos elementų. Kartais juk irgi paprašome – “Andriau, būk geras, gal tu gali man padaryti kavos?”. Frazė “būk geras” irgi iš esmės yra manipuliacija, nes ką – jei jis nedarys kavos, bus negeras? Tačiau taip esame įpratę, tarsi labai nekaltai ir nereaguojame, kad tai būtų kažkas blogo. Kitą kartą, kai manęs paprašys “Juri, būk geras, padaryk kavos”, aš padarysiu tą patį.