Nerimas kasdienybėje. Kaip sau padėti?

Nerimas mus gali kamuoti dėl įvairių priežasčių, tačiau, kol į jas gilinamės, kasdien susiduriame su situacijomis, kai nebevaldome savo nerimo ir jam pasiduodame. Tad kaip padėti sau efektyviai suvaldyti nerimą kasdienėse situacijose? Kokius paprastus būdus nerimui numalšinti galime pasitelkti laukdami darbo pokalbio ar svarbaus egzamino? Psichologė Vaiva Klimaitė.

Nerimas ir kvėpavimas

Jei patiriate labai stiprų nerimą ir jo jau nebeįmanoma kitaip gydyti, kaip tik su specialistų pagalba, tuomet galima ten ir kreiptis. Tačiau dauguma mūsų nerimą vis tiek patiria kasdienybėje, susijusį su įvairiomis situacijomis, dalykais, užduotimis, kurias turime atlikti ir nerimo jausmas gali tapti stiprus ir mums nebepadėti. Tokiu atveju dar yra keletas būdų, kaip galime sau padėti tą nerimą įveikti ar išspręsti.

Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į savo kvėpavimą. Nerimas veikia taip, kad kai jaučiamės susijaudinę ir neramūs, imame kvėpuoti paviršiumi, tik krūtine. Tai pastebėję galime sureguliuoti savo kvėpavimą gilesniais įkvėpimais ir iškvėpimais. Galime skaičiuoti, pavyzdžiui, iki keturių, kol įkvepiame ir kol iškvepiame, ir panašiai. Yra daugybė pratimų, kurie galėtų padėti nuraminti savo kvėpavimą. Kai kvėpavimas nurimsta, šiek tiek atslūgsta ir nerimo jausmas.

Susiplanuokite užduotis

Dar vienas dalykas, kuris gali padėti – tai konkretus planavimas ir organizavimas. Tai ypač veiksminga tuomet, kai jaučiame labai didelį nerimą dėl gausybės užgriuvusių įvairiausių dalykų, jaučiame debesį problemų ar sunkumų. Pavyzdžiui, galite susirašyti planą arba veiklas, užduotis, kurias turite atlikti, susidėlioti jas prioritetų tvarka, galbūt ir susirašyti visą rutiną, kurią valandą ką darysite. Tai padeda ne tik tuo, kad žinome žingsnius, kaip spręsti susikaupusias problemas, bet pats žinojimas sumažina ir nerimą, nes jaučiame, jog kontroliuojame situaciją ir tai gali padėti.

Taip pat padėti gali pokalbis. Galite išsakyti apie tai, kad jaučiate didelį nerimą, kad nerimaujate dėl esamos situacijos, pasikalbėti su savo artimu ar ne tokiu artimu žmogumi. Vien tai, kad išsakome, jau gali raminti, o jei dar ir sulaukiame palaikymo, tai mus ramina dar labiau.

Ką galiu padaryti dabar?

Taip pat jei jau atsidūrėme tokioje situacijoje, kad mus užgriuvo chaosas, gausybė problemų ir nebežinome, nuo ko pradėti, galime užduoti sau klausimą, ką aš galiu padaryti dabar? Daryti vieną dalyką vienu metu – šis principas gali padėti mums palaipsniui, po truputį esamą situaciją ir problemą spręsti ir nepasiduoti nerimo jausmui, kuris mus tiesiog nubloškia į chaosą ir nebeleidžia realiai spręsti mus slegiančių dalykų.

Nukreipkite mintis

Dar gali padėti minčių nukreipimas. Kai suprantame, kad esamoje situacijoje realiai nieko padaryti negalime, pavyzdžiui, turime išlaukti, kol ateis egzaminas arba darbo pokalbis. Negalime to paskubinti, bet jaučiame stiprų nerimą. Tuomet mums gali padėti užsiėmimas veiklomis, kurios padeda nukreipti mintis. Užsiimkite savo hobiais – galbūt mėgstate meninę veiklą ar sportą, ar užsiimkite bet kokiomis kitomis veiklomis – pažiūrėkite filmą, paskaitykite knygą. Gali padėti – kai kuriems žmonėms padeda – ramios veiklos, pavyzdžiui meditavimas. Tačiau nerimas iš savęs yra labai aktyvi emocija, todėl gali reikalauti aktyvesnio sprendimo. Todėl kartais juokaujame su klientais, kad jaučiant stiprų nerimą kartais labiau gali padėti langų valymas, nei meditavimas. Tačiau jei jums tai padeda – puiku, čia nėra klaidingų sprendimo būdų.

Apskritai, sportas gali padėti išlieti susikaupusį stiprų nerimą. Negalime nusėdėti, kaip nerimaujame, dreba visas kūnas, sujaudintas organizmas laukia tos situacijos, kurią turime išlaukti. Sportavimas tinka bet koks, koks jums yra priimtinas. Galbūt išeiti pabėgioti, pasivaikščioti ar galiausiai padaryti dvidešimt pritupimų. Gali padėti bet kas, nes kai šį sujaudinimą išliejame sportinėje veikloje, tai padeda nurimti kūnui. O kai nurimsta kūnas, nurimsta ir psichika. Tai – labai susijusios sistemos. Taigi, turime visai nemažai būdų, kaip galime sau padėti įveikti nerimą, ir jei šie būdai jau nebepadeda, reikėtų sunerimti. Galbūt tai jau yra didesnė problema ir jums gali reikėti specialisto pagalbos.

Dar žiūrėkite: