Manipuliacija – tai reiškinys, kurio dažnai bijomės, nors tuo pačiu ir ne iki galo suprantame, kas tai yra. Tačiau vis dėlto manipuliaciją atpažinti svarbu siekiant išvengti galimų iš to kylančių pasekmių. Tad kas yra manipuliacija? Kuo ypatingi santykiai, kuriuose manipuliuojama? Ar melas – taip pat yra manipuliacija? Ir kaip atpažinti manipuliaciją santykiuose? Socialinis psichologas Juris Belte.
Manipuliacijos taip pat yra naudojamos tikslų siekimu ir manipuliacija yra viena iš daugelio įtakos formų. Tačiau manipuliacija apibrėžiama kaip užslėptą poveikį turinti įtaka, vadinasi, joje yra kažkas slapto. Dėl šios priežasties laimi manipuliatorius, o pralaimi tas žmogus, į kurį nukreipta manipuliacija – adresatas arba vadinamoji auka. Įdomu tai, kad atsakomybę už veiksmus ir šią įtaką prisiima būtent auka. Ji mano, kad pati sutiko tuos veiksmus atlikti. Taip auka atsiduria pralaimėtojo pozicijoje, o manipuliatorius laimi.
Dėl to pažeidžiamas duoti-imti balansas, kuris visuomet egzistuoja sveikuose santykiuose. Dėl to kai kalbame apie manipuliaciją, visuomet turime omenyje, kad ji nesąžininga, nes tokiuose santykiuose vienas laimi, o kitas pralaimi. Manipuliacijoje paprastai kartu sumaišomas melas ir tiesa. Kai manipuliatorius sako kokią nors manipuliacinę frazę arba ne vien frazę, bet ir naudoja intonacijas, kūno kalbą, uždavinėja manipuliacinius klausimus, paprastai juose kartu užslėpti melas ir tiesa. Jis tai pateikia taip lyg tai būtų tiesa. Žmonės kartais klausia, ar melas taip pat yra manipuliacija. Grynas melas nėra manipuliacija, tačiau manipuliacijoje visuomet galime rasti melo arba melo elementų.
