Kaip geriausia reaguoti į manipuliaciją?

Kai kurie žmonės sąmoningai net nesuvokia, kad ima manipuliuoti, siekdami savo tikslų. Ką jau bekalbėti apie tuos, kuriais manipuliuojama. Tačiau jei norime būti sąmoningesni ir išvengti galimų manipuliacijų ir jų pasekmių, galime pasitelkti keletą metodų. Tad kaip geriausia reaguoti į manipuliaciją? Ką daryti, jei manome, kad mumis manipuliuoja? Ar verta apie tai pasakyti oponentui, o galbūt geriausia nereaguoti visai? Socialinis psichologas Juris Belte.

Geriausias būdas reaguoti į manipuliaciją – nereaguoti visai?

Yra keletas elgesio strategijų, kaip reaguoti į manipuliaciją. Viena jų – nereaguoti. Tiesiog nekreipti dėmesio, apsimesti, kad manipuliacija iki jūsų neprieina – tuomet ji ir neprieina. Tiesiog jausdami, kad kažkas ne taip, padarykite pauzę ir nereaguokite. Manipuliuojama ne vien dėl to, kad manipuliatorius siekia gauti kokią nors materialinę naudą. Galbūt jis siekia tiesiog psichologiškai pažeminti. Mums pasako pastabą, mes jaučiamės blogai, o kitas jaučia sadistinį pasitenkinimą. Į tokias manipuliacijas galime tiesiog nereaguoti. Jei į veiksmą nėra atoveiksmio, kokia tuomet prasmė manipuliuoti? Jis nepasiekia norimo rezultato, jūs nepradedate jaustis kalti ir teisintis, vadinasi – nereaguoti.

Priimti manipulaiciją ją aiškiai suvokiant

Iš tiesų, nėra absoliutaus universalaus atsakymo, kaip geriau reaguoti į manipuliaciją. Tai priklauso nuo situacijos, nuo konteksto, nuo manipuliatoriaus tikslo. Dėl to, kai kalbu apie tai, kaip reaguoti, reikia nagrinėti konkrečias situacijas ir pagal tai nuspręsti. Vienintelio teisingo atsakymo nėra. Tad pirmasis būdas – nereaguoti visai. Antrasis variantas – galima sureaguoti, kad manipuliacija tiesiog praėjo ir padaryti taip,  kaip manipuliatorius nori. Jei mums sako “Andriau, būk geras, atnešk kavos”, tikriausiai, ne visai protinga būtų klausti, ar būsime blogi, jei kavos neatnešime.

Aišku, jog manipuliaciją jūs kaip ir išanalizavote, tačiau tai neturės prasmės. Dėl to tokios situacijos gana dažnai iškyla žmonėms, kuriems sunku pasakyti “ne”. Tuomet jie pradeda manipuliuoti.  Prisimenu labai seną situaciją. Kai pradėjau verslą, man prireikė išnuomoti patalpas seminarų pravedimui. Kreipiausi į pažįstamą žmogų, kuris turi tinkamas patalpas. Kadangi mūsų santykiai draugiški, aš paklausiau, ar jis negalėtų šeštadieniais, kai patalpos nenaudojamos, man jų išnuomoti. Jis atsakė, kad “žinai, aš tai galėčiau, bet patalpos saugomos, reikia tartis su apsauga, ar jie sutiks” ir panašiai. Žmogui sunku pasakyti, jog yra tam tikrų nepatogumų, dėl kurių jis nenori nuomoti. Tuomet jis pradeda ieškoti įvairių priežasčių. Tokiu atveju nepradėsime moralizuoti ir ginčytis, reikia suprasti, jog žmogus tiesiog nenori nuomoti ir tai yra priežastis, nors realiai priežastis gali būti kažkokia kita. Tad kartais tiesiog verta reaguoti, kad manipuliacija praėjo, aiškiai suprantant, kad tai buvo manipuliacija.

Metodai manipuliacijai atremti

Dar galima į manipuliaciją atsakyti vienu iš daugelio metodų. Metodų yra daug ir visų jų čia išanalizuoti nespėsime, tačiau paminėsiu keletą populiariausių metodų. Vienas jų yra emocijų verbalizavimas, kurį taip pat naudojame ir kai norime mažinti emocinį foną. Galima kombinuoti emocinį verbalizavimą su miglos pūtimo metodu, kai interpretuojame tai, ką mums sako taip, kaip mums yra patogiau. Taip pat yra “grojančios plokštelės” derybų metodas – kai reikia pasakyti “ne” manipuliatoriui. Ir dar daugelis įvairių metodų. Tai yra konkretūs metodai, taikomi konkrečioms manipuliacijoms, nes vienoms manipuliacijoms geriau tiks vieni, kitoms – kiti metodai.

Atsakomoji manipuliacija ir manipuliacijos “legalizavimas”

Dar vienas būdas – į manipuliaciją atsakyti kontrmanipuliacija. Pavyzdžiui, jei sakau “Andriau, tu tikras draugas, gerai, kad tave sutikau”, o Andrius man atsako “Tikrai, aš ir galvoju, koks tas tikras draugas – visą savaitę net neužėjai, o kai tik kažko prireikė – iš karto tapau tikru draugu”. Taip atsakomoji manipuliacija priverčia manipuliatorių teisintis, kad draugystė yra svarbiausia ir panašiai, bet iniciatyvą jau perima kitas žmogus. Taigi, gali būti pritaikoma ir atsakomoji manipuliacija.

Taip pat galima sakyti, jog vienas iš metodų – tai manipuliacijos “legalizavimas”. Tokiu atveju oponentui tiesiai pasakome, jog manome, kad mumis manipuliuoja. Labai efektyvu. Jei jaučiate, kad jumis manipuliuoja, taip ir sakote. Galbūt taip ir nėra, tačiau, kai taip pasakome, kitam žmogui jau išmušame kortas iš rankų ir manipuliacija neįvyksta.