Dizaino mąstysena. Kas tai ir kodėl tai svarbu verslui?

Keičiantis verslo aplinkai, ypatingai svarbu neatsilikti ir žengti koja kojon su pokyčiais, kad jūsų prekės ar paslaugos išliktų aktualios vartotojams. Šioje vietoje į pagalbą gali ateiti dizaino mąstysena. Tačiau kas tai yra? Kodėl dizaino mąstysena svarbi šiuolaikiniam verslui? Kokie jos teikiami privalumai? Ir kaip ji veikia? “Future leadership” inovacijų laboratorijos įkūrėja, dizaino mąstysenos trenerė Justina Klyvienė.

Kodėl tai aktualu?

Vis dažniau kalbame apie dizaino mąstyseną ir inovacijų kūrimą. Kodėl taip yra? Svarbiausias įvykęs pokytis – tai verslo aplinka. Iš tiesų, ji tokia kompleksiška, kad retai galime iššūkius, su kuriais susiduriame, išspręsti vieni. Mums reikia įvairių specialistų pagalbos, inspiracijų ir panašiai.

Kitas svarbus dalykas – tai pasikeitę vartotojų lūkesčiai. Gyvename amžiuje, kur vartotojas, o ypač jaunosios kartos, labai nori aktyviai dalyvauti produktų ar procesų, patirčių kūrime.

Trečiasis aspektas, kodėl vis dažniau kalbame apie dizaino mąstyseną ar kitus inovaciojų kūrimo metodus, yra tai, kad kovojame dėl talentų. Norime į savo įmonę pritraukti talentus, o talentai nebenori dirbti nuobodaus, rutininio darbo, todėl vis labiau savo darbą organizuojame spręsdami įvairius iššūkius projektus ir panašiai.

Kas yra dizaino mąstysena?

Dizaino mąstysena – tai filosofija, tai yra, mąstymo būdas, leidžiantis išgryninti problemas ir jas sėkmingai išspręsti. Šis procesas ypatingas tuo, kad iš tiesų naudojame dizaino procesą, dizainerių naudojamus įrankius kasdienių iššūkių sprendimui. Galbūt galite sakyti, jog nesate dizaineriai, jums tai neaktualu, nedirbate kūrybinėje industrijoje ir panašiai. Tačiau šiais laikais viskas yra sukurta: tai, kaip atrodome, kaip atrodo mūsų namai, aplinka – tai dizainas. Kažkas tai kūrė. Galiausiai kasdien kuriame savo gyvenimą. Tačiau vieni tai daro sąmoningai, žinodami principus ir procesą, o kiti nesąmoningai, atsitiktinai. Jei paklaustumėte apie rezultatus, jie taip pat yra atitinkami – vienu atveju rezultatas geras, o kitu – atsitiktinis, kaip pavyko.

Skirtingi dizaino mąstysenos proceso etapai

Tad šiandien norėčiau trumpai papasakoti apie dizaino procesą – iš ko jis sudarytas ir kaip galime jį panaudoti kasdieniame gyvenime. Dizaino mąstysenos procesą sudaro empatijos, įsiklausymo į klientą etapas, tuomet problemos apsibrėžimo, identifikavimo etapas, tuomet idėjų generavimas ir galiausiai prototipo kūrimas.

Empatija

Kai kalbame apie patį pirmąjį empatijos, įsiklausymo į klientą etapą, paprastai jį žymiu šidelės ženklu, vadinasi, norime išgirsti, ką galvoja mūsų klientai. Šiandieną vis daugiau vadovų, specialistų, tiesą sakant, nebeskaito apklausų ataskaitų, o eina ir tiesiogiai bendrauja su klientu. Tarkime, norime inovuoti, sukurti kokią nors naują dantų pastą. Mums nebeužtenka žiūrėti į tai, kaip žmogus valosi dantis. Mums reikalingas platesnis kontekstas – kaip apskritai jis gyvena, ką jis veikia, kiek laiko turi pavalgyti. Galbūt tai pastebėję, praleidę su tokiu žmogumi dieną ar kelias dienas, mes suprasime, kad tokiam žmogui reikia dantų pastos kramtomos gumos pavidalu, nes kitkam jis neturi laiko. Tad tai yra pati svarbiausia dizaino mąstysenos dalis – įsigilinti, įsijausti į kliento situaciją ir suprasti, su kokiais iššūkiais jis susiduria kasdien.

Apibrėžtis

Antras dizaino mąstysenos proceso etapas – tai problemos apsibrėžimas (nupiešiu taikinį, į kurį taikomės ir norime pataikyti). Iš visų tyrimo duomenų, kuriuos surinkome ir įsigilinome į klientą, mums svarbu apsibrėžti, kokią pagrindinę problematiką sprendžiame, kur norime sukurti didžiausią vertę, ir nuo ko norime šį procesą pradėti.

Idėjos

Trečias etapas – idėjų generavimas. Šiame procese norime sugalvoti kuo daugiau idėjų, nevertinant jų kokybės. Čia gali praversti įvairūs dalykai. Galime ieškoti inspiracijų kitose srityse, vartyti pavyzdžius, naudoti muzikines, vaizdines inspiracijas, bet ką. Tikslas – sugalvoti kuo daugiau idėjų. Tačiau žiūrėkite, kaip dažnai realiame gyvenime nutinka taip, kad užsidarome kabinete tarp keturių baltų sienų ir galvojame idėjas? Čia turiu jums blogų naujienų – kūrybiškumas negimsta vakuume. Turime atsiverti pasauliui, ieškoti naujų vaizdinių, muzikos garsų tam, kad idėjos kiltų.

Taip pat labai svarbu tai, kad jei iš tiesų taip ir padarėme ir mums jau kyla idėjų, pirmos trys-keturios idėjos ateina labai lengvai, galime jas užsirašyti. Tačiau visa bėda ta, kad jos – nieko naujo. Apie tai žinojote tiek jūs, tiek jūsų konkurentai, tiek kaimynai ir visi kiti ne kartą apie tai yra girdėję. Tai idėjos, kurias jau seniai nešiojamės. Tuo tarpu kiekvienai kūrybiškai idėjai sugalvoti reikia šiek tiek daugiau laiko. Labai paprastas mano patarimas – nepasiduokite. Jei jau atsisėdote galvoti idėjas, tai ir užrašykite mažiausiai dešimt. Nesvarbu, kad pirmas keturias užrašysite per kelias sekundes, o kitoms sugalvoti prireiks ženkliai daugiau laiko. Svarbiausia nepasiduoti. Tada prasideda tikras kūrybinis darbas.

Prototipas

Kitas etapas – prototipo kūrimas. Mums labai svarbu kuo greičiau savo idėjas testuoti su vartuotojais. Išsiaiškinome, kas vartotojams svarbu, apsibrėžėme, sugeneravome daug idėjų. Tačiau iš tiesų procesas tampa greitas, efektyvus ir mažinantis riziką tada, kai vėl įtraukiame vartotoją ir klausiame, ar mes spręsdami šią problemą taip, kaip sugalvojome, iš tiesų kuriame vertę, ar tai yra tai, ko vartotojas tikisi.

Šio etapo svarbiausia dalis yra ne įrodyti, ne parduoti, ne įtikinti, kokie esame protingi ir kaip gerai sugalvojome, bet iš tiesų stebėti savo vartotoją, klientą ir jam naudojant mūsų prototipą, tai yra minimaliai veikiantį produktą, suvokti, kas veikia, kas neveikia, kokie klausimai kyla vartotojui. Tik stebėdami žmogų galite tą lengvai padaryti. Duokite jam tam tikrą užduotį, ką jis turėtų padaryti su prototipu arba tiesiog paklauskite, kaip jis elgtųsi esant tam tikrai situacijai, ir stebėkite tam tikrus žingsnius. Pamatysite nepaprastai daug įžvalgų.

Apibendrinant, dizaino mąstysena apima procesą iš keturių dalių – tai yra, mątymo, problemos apsibrėžimo, idėjų generavimo ir prototipo kūrimo. Tačiau svarbiausia, ką šis procesas jums leidžia padaryti, – tai įtraukti vartotoją ir iš karto suprasti, ar jūsų kuriamas produktas, paslauga, naujas verslo modelis, idėja veiktų ir ar klientas sutiktų už tai mokėti pinigus.

Dar žiūrėkite: