Priimti sprendimus mums tenka nuolat – pradedant tuo, kokią arbatą gersime, baigiant sprendimais kurti šeimą ar pasirinkti karjerą. Lygiai taip pat kiekvienas turime ir savo strategiją, kuo vadovautis priimant tam tikrus sprendimus. Ir kol vieni bando viską pasverti logika ir išanalizuoti, kiti kliaujasi intuicija. Vis dėlto kartais neišvengiamai tenka pripažinti, jog prašovėme pro šalį. Tačiau ką daryti, kad mūsų priimami sprendimai būtų tinkami? Kaip priiminėjant sprendimus mums gali praversti analizė ir intuicija? Kuo vadovautis priimant sprendimus? Ir ką svarbu įvertinti, kad priimtas sprendimas mums būtų tinkamiausias? Koučingo specialistė, lektorė Raminta Girdvainė.
Analizė ar intuicija?
Pradžiai reikėtų prisiminti, jog turime du smegenų pusrutulius. Vienas atsakingas už logiką, analizę, kitas – už vaizduotę, intuiciją ir jutiminę dalį. Šių laikų problema ta, kad daug dažniau vadovaujamės analitiniu protu ir loginiais argumentais. Arba jei vadovaujamės intuicija, einame ten, kur nori širdis, ir pamirštame logiką. Didžiausia bėda, jog šie kanalai labai dažnai veikia atskirai, nors atrodytų, jog toje pačioje galvoje turėtų veikti kartu. Tad reikėtų visa tai susinchronizuoti. Kaip tai galėtų vykti?
Jei mums kažką kužda intuicija, viskas gerai – priimkime tai. Intuicija – tai mūsų patirčių visuma, kurios, galbūt, iki galo neįsisąmoninome, tačiau ji mums sako, kad kažkas suveiks arba nesuveiks. Kartais, vis dėlto, tai būna ne intuicija, o baimė, tad tai turime taip pat atskirti. Jei jau gavome kažkokį signalą iš savo intuicijos, patikrinkime savo protu, savo logika, ar tai gali būti pagrįsta, ar ne. Kai susidėliojame sau analitinius atsakymus, kad šis sprendimas yra geriausias ir matome, kad jį priimti logiška, paklauskime savo širdies, ar mes tikrai to norime, ar mums dėl to bus gera, ir ar tai atitinka mūsų vertybes. Tai svarbus dalykas, kurį mes kartais pamirštame.
Pasitarkite
Taip pat ką turėtume daryti, jei priiminėjame svarbius sprendimus darbe ar versle? Sakoma, kad moterų intuicija išlavinta labiau, o vyrų stipresnė loginė dalis. Tai nebūtinai skirstoma pagal lytis, tačiau vienų žmonių labiau išvystyta viena dalis, kitų – kita. Sakykime, esate vyras, turintis puikiai išvystytą loginį mąstymą ir jums reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasikvieskite savo žmoną, draugę ar kolegę ir įtraukite ją į tą sprendimą. Būna, jog moterys sako jaučiančios, kad kažkas negerai. Imkite ir patikrinkite tai loginiais argumentais – galbūt iš tiesų. Tai papildys jūsų sprendimą ir galbūt suprasite, kad tam tikrų dalykų nepamatėte.
Ir atvirkščiai. Jei jaučiu, kad turiu tai padaryti, tačiau negaliu kliautis vien savo jausmu, galiu pasikviesti vyrą, draugą ar partnerį, turintį stiprų loginį mąstymą ir jis padės mane nukreipti tinkama linkme, ar mano intuicija gali pasiteisinti, ar ne. Svarbiausia atsižvelgti į abu šiuos dalykus.
Įprotis priiminėti sprendimus
Taip pat galime įsivertinti sprendimą iš meilės, gausos pozicijos. Ar sprendimas, kurį priimsiu, padės man ir mano aplinkai. Ar jis atneš daugiau laimės, gėrio, meilės, pinigų? Ar šiuo savo sprendimu nepakenksiu kam nors kitam? Tai taip pat vertybinis, stiprus, iš žmogiškosios pusės priimtas sprendimas, kuris, tikėtina, bus tinkamas ir teisingas.
Mums taip pat labai svarbu ugdyti įprotį priiminėti sprendimus apskritai. Nežinau, ar pastebėjote, tačiau kuo labiau vengiame priiminėti sprendimus, tuo kaskart priimti sprendimą mums darosi vis sunkiau. Viena vertus, gerai surinkti daug informacijos, kad galėtume priimti sprendimą. Tačiau kita vertus, kai per daug užsibūname šiame etape, priimti sprendimą mums vis sunkiau, o priėmę sprendimą, net ir tinkamą, jausime didesnę kaltę, pradėsime juo abejoti. Šioje vietoje, jei ugdome įprotį sprendimus priimti vis dažniau ir greičiau, ypač nesvarbius sprendimus, pavyzdžiui, ką noriu užsisakyti kavinėje valgyti ar kokios arbatos šiandien noriu, tad jei išmokstame greitai priimti tokius paprastus sprendimus, mums žymiai paprasčiau priimti ir sudėtingesnius sprendimus, matome, kas mums veikia, o kas ne.
Bet koks sprendimas geriau, nei jokio
Dar labai svarbu atskirti aplinkos įtaką. Labai dažnai įklimpstame ties tuo, kokį sprendimą norime priimti mes, ir kokį sprendimą mūsų aplinka nori, kad priimtume. Atsakykite sau į klausimą, kokį sprendimą priimtumėte tuo atveju, jei aplinkiniams nerūpėtų, kokį sprendimą priimsite. Pasidarys žymiai aiškiau.
Taip pat labai trukdo perfekcionizmas. Žmonės, siekiantys geriausių rezultatų, maksimumo, dažnai vengia priiminėti sprendimus, nes bijo, kad jie bus netobuli, tačiau tobulų sprendimų ir nėra, nes kiekvienas jis turi savo kainą. Tokiu atveju vertėtų duoti sau terminą, iki kurio turite priimti sprendimą. Kartais bet koks, net ir blogas, sprendimas, priimtas suėjus šiam terminui, bus žymiai geriau, nei jokio sprendimo.
Paskutinis dalykas, kurį visiems vertėtų atsiminti, priimant sprendimus, yra tai, kad mes priimame pačius geriausius sprendimus, kokius galime priimti šią akimirką, šiomis aplinkybėmis, turėdami šias žinias su tuo, kas vyksta ir šiai dienai negalėjome priimti kito sprendimo. Tai padeda pažvelgti švelniau ir suprasti, jog atėjus kitam laikui, ateis ir kiti sprendimai.
