Tikriausiai kiekvienas iš mūsų šv. Kalėdas vaikystėje atsimename ne tik kaip jaukią šeimos šventę, bet ir kaip džiaugsmingą Kalėdų senelio laukimą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, ar Kalėdų senelis nėra vaiko mulkinimas ir ar nevertėtų to atsisakyti. Tad ar verta „demaskuoti“ Kalėdų senelį? Ar tikėjimas Kalėdų seneliu gali sukelti neigiamų pasekmių vaiko asmenybei? Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Kalėdų senelis – vaiko mulkinimas ar graži fantazija?
Šiandien artėjant šventėms kviečiu pakalbėti kalėdinėmis temomis. Gana dažnai tėveliai klausia, kaip yra su tuo Kalėdų seneliu? Naujieji ugdymo vėjai, kad mes vaiką priimame kaip lygiavertį, kad su vaiku bendraujame adekvačiai, atnešė ir tokių nuomonių, kad galbūt Kalėdų senelis taip pat yra melas? Galbūt tai yra vaiko mulkinimas? Todėl labai norėčiau pakalbėti su jumis, kaip gi yra iš tikrųjų. Ar tai yra vaiko mulkinimas? Ar vis dėlto tai – graži vaiko fantazija? Šioje vietoje norėčiau pagalvoti apie tai, ar tai yra melas, ir, jei tai melas, kokius neigiamus reiškinius tai gali sukelti vaiko asmenybėje ir raidoje. Nes, be abejo, bet koks melas ar veidmainystės palieka pėdsaką, tačiau ar būtent tai gali sukelti neigiamų pasekmių?
Iš tiesų, savo praktikoje nemačiau nei vieno vaiko, kuris buvo sutraumuotas dėl to, kad egzistavo Kalėdų senelis. Iš kitos pusės pagalvokime, ką gero jis gali atnešti? Žinoma, pirmiausia – tai begalinį vaiko džiaugsmą, laukimą ir stebuklą. Mažiems vaikams tas netikėtumas ir stebuklas yra be galo svarbus. Galbūt mums tai neatrodo taip reikšminga, tačiau pagal vaiko psichiką – tai labai svarbu. Taip jau nutinka, kad kasdienybėje dažniausiai vaikai to nepatiria, todėl per šventes tas stebuklas vaikams yra labai reikšmingas.
Kalėdų senelis padeda ugdyti vaiko asmenines savybes
Kitas dalykas, ką atneša Kalėdų senelis, netgi jei žiūrėsime iš praktinės pusės, be to, kad atneša džiaugsmą vaiko širdyje, Kalėdų senelis gali mokyti ugdyti kantrybę. Pagalvokime, juk tik praėjo Kalėdos, o vaikas jau galvoja, ką rašys kitais metais Kalėdų seneliui, ko jis lauks. Įsivaizduokite, kad mažam vaikui metai yra kaip mums koks dešimtmetis ir jis to kantriai užsibrėžęs laukia. Ir jei mes skatiname laukimą, nuperkame kažką tarsi norėdami kompensuoti tas jo pastangas, tuomet tikrai galime parodyti, kad jis kantriai laukė ir gavo, ko norėjo.
Taip pat galime padėti vaikui mokytis atsirinkti. Jei vaikas nori penkių dovanų Kalėdoms ir visų labai nori, tačiau žino, kad Kalėdų senelis gali atnešti tik vieną dovaną, vadinasi jam jau tikrai reikia priimti rimtus sprendimus ir pasirinkti, kurios dovanos jis nori. Tad net iš praktinės pusės Kalėdų senelis atneša daug gerų dalykų.
Svarbu įprasminti teisingas vertybes
Mums kartais gali atrodyti, kad tokiu atveju Kalėdos materialėja, vaikai laukia tik dovanų, jiems niekas daugiau nesvarbu. Šioje vietoje tai yra mūsų, tėvų, atsakomybė, kaip mes įprasminsime šventę ir Kalėdų senelį. Ar įprasminsime tai, kokias emocijas ir įspūdžius jis atneša, ar įprasminsime tik materialumą. Taip pat svarbu, kaip mes švenčiame šventes. Jei puoselėjame vertybes, rodome vaikams, kaip kuriamas ryšys ir artumas, tuomet vaikas tą tikrai išsineš, tačiau jei mes patys tik padovanojame, pavalgome, pažiūrime televizorių, tuomet galbūt nevertėtų kaltinti ir Kalėdų senelio.
Jei jūs pastebite, kad jūsų vaikas kalba tik apie dovanas, jei tai yra mažametis – o Kalėdų seneliu dažniausiai tiki mažamečiai – tai yra visiškai natūralu. Mažamečiams vaikams labai sunku įvardinti, kas vyksta jų viduje ir suprasti bei įvardinti tą jausmą, todėl jie visuomet vertina išorinius dalykus. Netgi kasdienybėje jie daugiau pasakoja išorinius dalykus, todėl ir čia jie akcentuoja dovanas. Tačiau svarbu suprasti, kad jei mes savo šventę kuriame teisingai, tai su tomis dovanomis, su Kalėdų eglute vaikui asocijuojasi tinkamas jausmas ir kai jis užaugs, prisimins ne tiek dovanas, kiek tą jausmą, turės susidariusią tinkamą asociaciją.
Neatimkime iš vaikų vaikystės
Kas be ko, kai ateina Kalėdų senelis, vaikui tai tikrai yra didelis džiaugsmas ir vaiko širdį užlieja daug gerų jausmų. O kuo vaikas jaučiasi laimingesnis, tuo mes turime artimesnį ryšį, tuo jis geriau elgiasi, ir jis tą savo šilumą ir šviesą gali dalinti visiems kitiems aplinkui dar gana ilgą laiką po švenčių. Todėl šioje vietoje tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų nuteisti Kalėdų senelį ir sakyti, kad jo nereikia. Siūlau leisti vaikams būti vaikais ir neatimti iš vaikų vaikystės.
Taip pat norėčiau paminėti, kad yra tikrai labai gerai, kad vaiką laikome lygiaverčiu, su juo bendraujame ir nelaikome jo žemesniu. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad vis dėlto vaikas yra vaikas ir jo psichika tikrai veikia kitaip nei mūsų. Todėl bendraudami su vaiku turėtume parinkti, kaip jam tai pateikti tam tikrus dalykus, ir suprasti, kodėl jam tai yra svarbu.
Juk neskaitome vaikams prieš miegą laikraščio vietoje pasakos. O pasaka juk taip pat gali būti vaiko „mulkinimas“. Todėl tam tikras fantazijos, svajonių išlaikymas vaikui yra iš ties svarbus ir jei vaikas neišgyvens vaikystės tuo metu, kada ji yra, ji gali pasireikšti ir vėliau, kai bus trisdešimties ar keturiasdešimties. Todėl pakvieskime į savo namus Kalėdų senelį sukurti tikrą, jaukią šventę viduje ir leisti pasidžiaugti ta dovana ir stebuklu mūsų vaikams.
