Tikriausiai kiekvienas patyrėme, o jei nepatyrėme, tai bent jau svajojame apie tą nuostabią įsimylėjimo būseną, kai pasaulis tampa gražesnis, mes patys tampame tarsi geresni, o mūsų gyvenime atsiranda žmogus, kuris tuo metu tampa mums svarbiausiu. Tačiau turbūt sutiksite, kad įsimylėję pridarome ir įvairiausių kvailysčių, kurias vėliau prisimename su atlaidžia šypsena. Tačiau kodėl įsimylėjus išsijungia protas? Kas vyksta, kai atsiduriame šioje būsenoje? Kokia jos reikšmė santykių pradžiai? Ir ką turėtume žinoti apie įsimylėjimą, kad išvegtume klaidų? Psichologė Genovaitė Petronienė.
Kuo įdomi įsimylėjimo būsena?
Įsimylėjimo būsena psichologine prasme yra labai įdomi ir tas įdomumas didžiąja dalimi yra negatyvus. Dėl to įsimylėjimo būsenoje žmonės padaro labai daug klaidų. Tad kuo ji tokia įdomi?
Pirmiausia dėl to, kad tuo metu aktyvuojamos tos pačios smegenų sritys, kaip ir narkotinio apsinuodijimo metu. Žmogus elgiasi ypatingai aistringai, ypatingai susiaurėja jo matymas. Jis pasidaro tarsi tunelinis, žmogus tiesiog apimtas euforijos ir begalinio troškimo būti su tuo, kurį įsimylėjo, ir, aišku, tada negali mąstyti. Jei pasižiūrėtume, kokia yra to žmogaus vidinė būsena, tai jis yra neramus ir seksualiai įsiaudrinęs. Kodėl taip keistai nutinka?
Atsiduriame vaikiškoje būsenoje
Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad mylimasis mums primena kažkurį iš tėvų ir sužadina mumyse ypatingą saugumo jausmą – štai, visi namie, sutikau savą žmogų, šimtą metų pažįstamą. Būtent tuo metu įvyksta regresas. Žmogus staiga iš suaugusiojo būsenos paslysta į vaikišką ir šioje būsenoje jis gali patirti ypatingą susiliejimo pojūtį – buvau atskiras ir taip dabar iš mūsų dviejų bus vienas. Panašiai jaučiasi kūdikis su motina, jis jaučiasi tarsi viena esybė, tarp jų nėra ribos.
Idealizuojame ir dieviname mylimąjį
Dar vienas dalykas, kuris įvyksta įsimylėjimo metu, tai kitame žmoguje matome dievybę, jį tarsi suidealizuojame. Daugelis mūsų giliai širdyje patys norėtume būti tokiais ypatingais, dieviškais, labai protingais, šauniais. Savęs taip mylėti nesugebame, bet žavimės kitu ir tikimės, kad jis žavėsis mumis. Vyksta abipusis narcizinis vienas kito suidealizavimas ir abibusis narcizinis apsidovanojimas. Tai taip pat nėra labai sveika. Tačiau kam gamta davė tokią keistą, nesveiką, iliuzinę, fantazinę būseną žmogui santykių pradžiai?
Kokia įsimylėjimo reikšmė?
Yra įdomus atsakymas – tai veikia tarsi nuskausminimas. Jei šio nuskausminimo nebūtų, žmonės negalėtų keletą metų įveikti tiek sunkumų, prisitaikyti vienas prie kito. Tiesiog jei santykiai būtų racionaliai kuriami, žmonės labai greitai išsilakstytų į skirtingas puses. Tačiau būdami šioje euforinėje būsenoje jie įveikia daug sunkumų ir kai ji išgaruoja, jie jau yra vienas prie kito prisirišę. Yra angliškas posakis fall in love, kas reiškia nukristi, įkristi į meilę. Tačiau į meilę įkristi nebūtina, galima į ją įeiti normaliai ir tuomet galima tikėtis, kad ir santykiai bus pastatyti ant kažkokio kietesnio, geresnio pagrindo.
