Panikos priepuoliai: kaip padėti sau ir kitam
3 seminarų ciklas apie panikos priepuolius, jų supratimą ir veiksmingą pagalbą.
● Birželio 2,9,16d. (antradieniai) | 19:00-20:30 val.
● 3 tiesioginiai seminarai internetu + įrašai 3 mėn.
● Galimybė užduoti klausimus transliacijų metu.
Šiandien vis dar speciali kaina - už visą 3 seminarų ciklą - tik 57€
Registruotis už specialią kainą
Visų seminarų galiojanti kaina be specialios nuolaidos - 120€. Į kainą įskaičiuotas PVM.
Speciali kaina galioja ne ilgiau kaip iki 2026 gegužės 12d. 10 val. arba pirmiems septyniems dalyviams, priklausomai kas įvyks anksčiau.
● Lektorė - Elžbieta Malūnavičienė
● Formatas: tiesioginiai seminarai internetu. Transliacijų metu galėsite užduoti lektorei klausimus.
● Prisijungimai: Zoom nuoroda - šiame puslapyje.
● Vaizdo įrašai: peržiūra šiame puslapyje dar 3 mėnesius po įsigijimo.
Panikos priepuolis gali labai išgąsdinti, ypač kai neaišku, kas tuo metu vyksta. Kūno pojūčiai būna stiprūs, mintys greitos, o po visko dažnai lieka ne tik nuovargis, bet ir daug klausimų. Kartais žmogus pradeda bijoti ne tik paties priepuolio, bet ir to, kad jis pasikartos vėl.
Todėl svarbu apie paniką kalbėti aiškiai ir suprantamai. Kai geriau suprantame, kas vyksta mūsų kūne ir mintyse, atsiranda daugiau ramybės ir mažiau bejėgiškumo. Šis ciklas skirtas tam, kad panikos patirtis taptų labiau pažįstama, o kartu atsirastų daugiau būdų padėti sau ir būti šalia kito žmogaus.
Seminaruose aiškinsimės, kaip susiformuoja panikos ratas, kas jį palaiko ir kodėl kūno pojūčiai gali atrodyti tokie grėsmingi. Taip pat kalbėsime, kaip reaguoti panikos metu, ką keisti tarp epizodų ir kaip padėti kitam žmogui taip, kad pagalba kurtų daugiau aiškumo, o ne dar daugiau baimės.
Elžbieta Malūnavičienė
Psichologė praktikė, psichoterapeutė (kognityvinės-elgesio, schemų, EMDR terapija), turinti 19 metų praktinio darbo patirtį. Dirbu individualiai su klientais bei vedu mokymus. Terapinio darbo metu skatinu paties žmogaus aktyvumą, mokau technikų, kurios padeda savarankiškai efektyviai tvarkytis su iškylančiais sunkumais bei gyventi kokybiškiau.
Panikos priepuoliai: kaip padėti sau ir kitam
Visas aprašymas
I dalis | Birželio 2d.
Panikos priepuolio supratimas
Kas yra panikos priepuolis
Kodėl panika jaučiasi pavojinga, nors nėra pavojinga
Skirtumas tarp:
- generalizuoto nerimo
- adaptacinio nerimo
- socialinio nerimo
- panikos priepuolio ir panikos sutrikimo
Panikos ciklas:
kūno pojūtis → katastrofinė interpretacija → baimė → fiziologinis suaktyvėjimas → dar stipresni pojūčiai (“užburtas ratas“)
Kognityviniai procesai panikoje:
- katastrofizavimas („mirsiu“, „nualpsiu“)
- kūno signalų klaidingas interpretavimas
- selektyvus dėmesys kūnui
Kūno vaidmuo:
- hiperventiliacija ir CO₂ disbalansas
- simpatinės nervų sistemos aktyvacija
- kodėl simptomai realūs, bet nepavojingi
Metakognityvinis lygmuo:
- „baimė bijoti“
- panikos laukimas kaip palaikantis veiksnys
Praplėtimas per praktiką:
- „Kas blogiausia, kas galėtų nutikti panikos metu?“
- panikos epizodo analizė (ABC modelis)
- trigeriai vs. pažeidžiamumo veiksniai
II dalis | Birželio 9d.
Kaip padėti sau panikos metu ir tarp epizodų
Saugumo elgesys ir kaip jis palaiko panikos ciklą:
- vengimas (vietų, situacijų)
- „gelbėjimosi strategijos“ (vanduo, vaistai „dėl viso pikto“, išėjimo planai)
- kūno tikrinimas
Ką daryti panikos metu:
- dėmesio perkėlimas
- kvėpavimo koregavimas
- kūno stabilizavimas
- santykis su mintimis
Darbas tarp epizodų:
- elgesio eksperimentai
- interoceptyvinės ekspozicijos
Kas neveikia (ir kodėl):
- reikalavimas sau nusiraminti bet kokia kaina
- bandymas visiškai kontroliuoti kūną
- simptomų slopinimas
Praplėtimas per praktiką:
- individualus saugumo elgesio žemėlapis
- asmeninis ekspozicijų planas
III dalis | Birželio 16d.
Kaip padėti kitam panikos priepuolio metu
Kas vyksta su žmogumi panikoje:
- kodėl jis negali „tiesiog nusiraminti“
- ką jis iš tiesų patiria
Kaip reaguoti panikos metu:
- trumpi, aiškūs, stabilizuojantys signalai
- orientavimas į aplinką
- pagalba išbūti, o ne „išgelbėti“
Ilgalaikė pagalba:
- skatinimas susidurti, o ne vengti
- palaikymas ekspozicijose
- savarankiškumo stiprinimas
Ribos:
- kada padėti (ūmi fazė)
- kada neperimti atsakomybės
- kaip nesustiprinti vengimo
Praplėtimas per praktiką:
- „ką sakyti / ko nesakyti“
- rolių žaidimai (partneris, vaikas, kolega)
- realių situacijų modeliavimas
METODIKA | Mokymai remiasi:
- kognityvine elgesio terapija (KET)
- panikos sutrikimo kognityviniu modeliu
- psichoedukacija + įgūdžių formavimu
VERTĖ DALYVIAMS | Po ciklo dalyviai:
- supras panikos priepuolių mechanizmą
- gebės reaguoti panikos metu neeskaluodami jos
- mažins vengimą ir saugumo elgesį
- turės aiškų planą, kaip sumažinti panikos epizodus
- žinos, kaip padėti kitam nepalaikant problemos
