Nors žmonija pažengusi kaip niekad ir gali pasigirti laimėjimais, kurių praeities kartos net negalėjo įsivaizduoti, vis dėlto šiomis dienomis patiriame tokius išbandymus, kurie priverčia skubiai persvarstyti tiek asmeninius, tiek mūsų, kaip visuomenės, prioritetus ir daug ką imti vertinti kitaip. Tačiau ką daryti, kai susiduriame su panika ir vadinamąja masine psichoze? Ar šios reakcijos adekvačios? Ar panika gali būti naudinga? Ir kaip blaiviai vertinti galimas grėsmes? Psichologas Andrius Kaluginas.
Panika ir masinė psichozė – nauda ar grėsmė?
Šiomis dienomis sukelta masinė psichozė dėl epidemijos ir grėsmių sveikatai iš esmės nėra bloga, nes ji turėtų skatinti žmones būti tikrai atsargiais, rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Tad pats savaime šis skambinimas pavojaus varpais nėra blogas. Kitas dalykas, kad mes galbūt pernelyg isteriškai tai transformuojame savo nuostatose ir traktuojame tai jau kaip apokaliptines nuotaikas.
Tai reiškia, kad matome, jog tarsi ateina pasaulio pabaiga arba trečiasis pasaulinis karas ir jau ruošiamės ilgai ilgai kovai savo rūsiuose ar pusrūsiuose kaupdami didžiulius atsargų kiekius. To daryti nereikėtų. Pasaulis nesibaigia. Tiesiog reikėtų ramiai rūpintis savo sveikata, atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas, kurios yra tikrai adekvačios, aiškios ir paprastos, laikytis elementarios higienos ir nesiruošti pasaulio pabaigai bei nekelti to, kas vadinama panika. Tuomet viskas bus gerai.
Kaip atsispirti išorės spaudimui per žiniasklaidos priemones?
Tai – masinės psichozės fenomenas, jo mūsuose yra labai daug ir ne tik kalbant apie dabartinę koronaviruso aktualiją. Yra juodieji išpardavimų penktadieniai, Kalėdų karštinė, kada visi paskutinėmis dienomis perka dovanas, taip pat išpūstos politinės grėsmės. Tad kaip nepasiduoti? Įjungti elementarų kritinį mąstymą, atsirinkti informaciją.
Pavyzdžiui, koronaviruso atveju, yra oficialus informacijos šaltinis – krizių centras, kuris pateikia normalią informaciją. Čia gal vertėtų atsiriboti nuo įvairiausių gandų, melagingų naujienų ir telktis į vieną informacijos šaltinį. Atsiriboti nuo kitų abejotinų ar paniką sėjančių šaltinių. Mes nežinome, kas tą paniką sėja. Galbūt iš tiesų mūsų išorės priešai siekia, kad mes panikuotume, palūžtume, išsigąstume ir panašiai. Mes to nežinome, todėl pagrindinis patarimas būtų kritiškai mąstyti ir filtruoti informacijos srautą.
