Dėmesingas įsisąmoninimas. Kada malonu plauti indus?

Pastaruoju metu galime daug girdėti apie vis populiarėjančią mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktiką. Tačiau kas yra dėmesingas įsisąmoninimas? Kokią naudą šios praktikos teikia mūsų kasdieniame gyvenime? Kaip galime pradėti jas taikyti? Ir kada net plauti indus gali būti malonu? Psichologė Ugnė Juodytė.

Dėmesingas įsisąmoninimas ir jo teikiamos naudos

Šiandien norėčiau pasidalinti keletu idėjų apie tai, kas yra mindfulness (liet. dėmesingas įsisamoninimas), kokias naudas jis teikia ir kaip tai galite praktikuoti jau čia ir dabar. Visų pirma, kas yra mindfulness? Pažodžiui šis terminas skamba labai įdomiai – “pilnaprotavimas”. Tai yra buvimas čia ir dabar, dabarties momente, savo kūno jautimas, minčių, emocijų stebėjimas. Buvimas čia ir dabar su visu savimi. Kokia mindfulness nauda, jei pratimus ir metodikas atliekate nuolatos?

Pirmiausia, mokotės būti dabar. Ateities dar nėra, praeities jau nėra – yra tik dabartis. Mindfulness moko gyventi būtent dabar, patirti viską, ką patiriate šiuo metu, užčiuopti ir suprasti mintis ir emocijas, visa tai, kas vyksta dabar. Taip pat mokotės “pagauti” savo dabartines mintis ir emocijas. Tai leidžia suprasti, kas dabar vyksta. Jei tai suprasite, jūsų reakcijos gali būti visiškai kitokios. Pavyzdžiui, įsivaizduokite darbinę situaciją. Vyksta susirinkimas, kolegos aršiai diskutuoja, vyksta nesutarimai, norite į tai įsitraukti ir jūs. Tačiau kadangi praktikuojate mindfulness, sustabdote save, pagalvojate, ko norite iš tikrųjų ir reaguojate į situaciją nuraminę kilusias emocijas. Taip yra dėl to, kad sureagavote ne per emocijas, ne inertiškai, bet pagalvoję, su išmities pauze ir pasakėte tai, kas veda jus link kažkokio ilgalaikio tikslo arba noro. Tad dėmesingas įsisąmoninimas leidžia suprasti dabar kylančias mintis ir emocijas tam, kad galėtume sureaguoti į situaciją su išmintimi.

Gebėjimas pažvelgti į situaciją iš šalies

Taip pat svarbus sugebėjimas decentruotis. Pavyzdžiui, šeimyninė situacija. Ir jūs, ir jūsų antroji pusė grįžtate namo po darbo, abu esate labai pavargę, matote, kad namuose chaosas ir netvarka, kyla daug emocijų. Norėtųsi užsipulti antrąją pusę, kad viską sutvarkytų. Tačiau mindfulness pagalba galite pažvelgti į save ir į situaciją iš šalies, ją įvertinti ir galbūt nuspręsti, kad pirma vertėtų abiems pailsėti, o tuomet bus galima ir susitvarkyti. Tad ši metodika leidžia pažvelgti į save ir situaciją iš šalies.

Malonumas plauti indus?

Dėmesingas įsisąmoninimas taip pat leidžia būti ne “darymo”, o “buvimo” režime. Kuo jos skiriasi? Įsivaizduokite situaciją namuose. Žinote, kad turite dvidešimt minučių išplauti visus indus. Tačiau kadangi turite didelę šeimą, ir nešvarių indų be galo daug. Vis dėlto turite tikslą – per dvidešimt minučių būtinai viską išplauti. Tai yra “darymo” režimas. “Buvimo” režimas būtų kitoks.

Matote indus, matote, kad yra netvarka. Tačiau būnate procese, kai plaunate indus, matote purslus, lėkštę, jos spalvas, kažkokius maisto likučius – viską matote ir fiksuojate. Jaučiate save ir niekur neskubate. Tai – buvimo režimas. Šią praktiką ir naudą galime perkelti ir į kitas situacijas. Labai dažnai būdami “darymo” režime jaučiame įtampą. Susitingsta pečiai, įsitempia pilvas. Tad linkiu dažniau būti “buvimo” režime. Kai kitą kartą plausite indus, tiesiog mėgaukitės procesu, būkite “buvime” arba tiesiog stebėkite detales. Gero mindfulness praktikavimo!

Dar žiūrėkite: