Vaikas ir informacinės technologijos. Rekomendacijos

Supažindinant vaikus su informacinėmis technologijomis sunku neperžengti ribos, kada vaikui jos labiau kenkia, nei padeda. Kaip atsakingai ir protingai pasitelkti informacines technologijas vaikų auklėjimui? Apie tai vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.

Informacinės technologijos – tarp naudos ir žalos

Šiandieną tęsime temą apie vaikų ir informacinių technologijų santykį. Praeitą kartą kalbėjome, ar apskritai galima leisti vaikui naudotis informacinėmis technologijomis. Jei jau nusprendėme vaikui tai leisti, iš esmės tai nėra blogai, o priklauso nuo to, kaip mes tai panaudojame ir įprasminame vaikui. Šiandieną pateiksiu preliminarias rekomendacijas, kokio amžiaus vaikui kiek yra rekomenduojama, kad nebūtų žalos, bei kaip galime prisidėti prie to, kad informacinės technologijos taptų vaiko draugu, o ne priešu.

Visgi mes gyvename XXI-ame amžiuje ir turime daugiau, nei anksčiau. Mes taip pat turime ir mašinas, kurių anksčiau nebuvo. Juk ir mašiną galime panaudoti tam, kad mums būtų blogai, tačiau taip pat galime ją panaudoti ir kaip labai prasmingą dalyką, padedantį viską atlikti greičiau, dėl to gyvename geriau. Taip pat yra ir su informacinėmis technologijomis. Be abejo, tai – tėvų sprendimas, tačiau protingai jas naudojant yra tam tikros rekomendacijos.

Laiko rekomendacijos vaikams

Specialistai rekomenduoja, kad vaikui iki dvejų metų informacinių technologijų nebūtų duodama. Žinoma, jei duosime po kelias minutes, atsargiai, būdami su vaiku, nieko blogo nenutiks. Tačiau svarbu, kad tai nebūtų nuolatinis ir ilgas naudojimas ir, ypatingai, kad tai nebūtų priemonė vaikui nuraminti. Iš to kyla dar ir kitų didelių problemų – vaikas nebemoka kitaip nusiraminti, jam reikia būtent tokios stimuliacijos, tad tikrai rekomenduočiau to nedaryti. Suprantu, kad gali būti išties nelengva, kai turime susidoroti su iššūkiais ir negalime pasinaudoti lengva priemone. Tačiau jei taip darysime, tikėtina, jog ateityje turėsime žymiai didesnių problemų ir išgyvendinti tai iš vaiko gyvenimo bus žymiai sunkiau.

Tad iki dvejų metų to daryti nerekomenduojama, tačiau jei leisime po kelias minutes atsakingai ir su priežiūra, nieko blogo nenutiks. Iki metų, kūdikystėje, šiaip ar taip vaikui informacinių technologijų neduodame. Tarp dvejų ir trijų metų rekomenduojama 2-3 kartai per savaitę po 10-15 minučių. Vėlgi tai – preliminari rekomendacija, tačiau turėtume orientuotis maždaug į tokį laiką. Nuo trejų iki 5-6 metų rekomenduojama 2-3 kartai per savaitę iki 30 minučių – kad vaikui tai būtų nežalinga. Nuo 5-6 metų galime leisti iki valandos per dieną ir vėliau, maždaug nuo dešimties metų, galime leisti iki dviejų valandų per dieną, jei tai bus naudojama atsakingai. Į šį laiką jau turėtų įeiti ir pasiruošimas mokyklinei veiklai, namų darbai ir taip pat laisvalaikis. Tad tai yra laikas.

Turinio kontrolė – ar tai reikalinga?

Žinoma, jis yra svarbus, tačiau žymiai svarbiau tai, kaip mes tą laiką išnaudojame ir ką darome su informacinėmis technologijomis – telefonas, planšetė, kompiuteris, televizorius. Pirmiausia labai svarbu tai, kad, būdami tėvai, kontroliuotume turinį. Suprantu, kad gali kilti įvairių jausmų – kad vaikas yra laisvas ir gali rinktis, ir tai, žinoma, yra tiesa. Tačiau viskam yra ribos. Jei jūsų dešimtmetis vaikas pasakys, jog nori vienas skristi į Ameriką, greičiausiai to jam neleisime. Tad turime kontroliuoti turinį, kad vėliau vaikui nebūtų daugiau žalos, tačiau turėtume suteikti nemažai alternatyvų, iš ko vaikas gali pasirinkti.

Šioje vietoje, jei mes nusprendėme duoti informacines technologijas vaikui, reikia tartis ir iš pradžių gali būti nelengva atlaikyti vaiko reikalavimus, jo norus daugiau ar kitaip, tačiau turime būti tvirti. Be jokios abejonės, kaip visada, kontoliuodami ir prižiūrėdami situaciją turime būti protingi. Neturėtume pasidaryti diktatoriai, kurie labai susiaurina pasirinkimą ar duoda vaikui tai, kas patinka mums patiems. Turime vaikui duoti tai, kas jam patinka, tačiau ir tai, kas jam naudinga.

Lavinantys užsiėmimai ir informacinės technologijos

Žinoma, geriausia, jog kaip įmanoma daugiau, galbūt net ir visas vaiko laikas būtų skirtas lavinantiems užsiėmimams. Lavinantys užsiėmimai nereiškia, kad vaikas turi mokytis lietuvių kalbos ar matematikos. Vaikas gali mokytis dėmesio koncentracijos, smulkiosios motorikos, pažinimo – tai turėtų padėti vaikui augti. Ypatingai ikimokykliniame amžiuje labai svarbu, kad mes, kaip tėvai, įprasmintume tai, ką vaikas mato, kad su juo aptartume ir kad tai vaikui būtų kaip papildymas.

Svarbu suprasti, kad informacinės technologijos nėra ugdytojas. Tai tėra priemonė, o ugdytojai esame mes. Kažkiek laiko, be abejo, vaikas pažais vienas, tačiau didžiąją dalį laiko turėtume padėti vaikui suprasti, kas vyksta bei įprasminti. Taip pat labai svarbu, kad tai būtų vaiko pasaulio praplėtimas. Jei mokomės, kaip atrodo kengūra, galime pažiūrėti tai paveikslėlyje ar papasakoti, tačiau kaip kengūra juda, kaip neša savo vaikelį, kaip atrodo iš įvairių pusių, galime pamatyti ekrane. Tuomet tai nėra blogai.

Kokį pavyzdį rodome?

Kitas labai svarbus dalykas – turime mokyti savo pavyzdžiu. Ar informacinės technologijos yra mūsų laisvalaikis? Ar tai priemonė susisiekti, paskaityti ar gauti informaciją? Taip nesąmoningai mokome ir vaiką. Gana dažnai vaikai, piešdami šeimą, nupiešia šeimos narius su jų telefonais ar kompiuteriais. Tad ar tuomet galime pykti ant vaiko, kad jis per daug naudojasi kompiuteriu? Jis tai mato. Taip pat ir klientai vaikai kartais pasakoja, kad tėvai pyksta dėl žaidimo su telefonu, bet patys nuolat jais kalba. Taip, galbūt mes tvarkome darbo reikalus, galbūt tiesiog socializuojamės, tačiau vaikas mato tai, ką mato.

Jei norime, kad vaikui tai netaptų jo gyvenimo fonu, turėtume taip pat parodyti pavyzdį, kad namuose telefonai yra savo vietose, nėra nuolat mūsų akyse, o paimami ir naudojami tada, kai reikia padaryti kažkokį darbą. Kitas svarbus dalykas, ką galbūt nebus labai lengva padaryti, bet apie ką tikrai vertėtų pamąstyti. Informacinių technologijų garsas neturėtų būti mūsų namų fonas, kas nutinka gana dažnai. Grįžtame, įsijungiame televizorių, kitas įsijungia radiją, trečias kompiuterį, o tame visame vaikas sėdi ir žaidžia su planšete. Tuomet mes pykstame ant vaiko, kodėl jis tiek laiko žaidžia, bet iš tiesų jam tai – natūralus fonas, kuriame jis auga. Tad vėlgi reikėtų pagalvoti, ar tai turėtų būti mūsų fonu, o jei mums be to sunku, reikėtų pagalvoti, ką tai sako apie mus ir kaip galėtume tą pakeisti.

Stebėkite

Nepaisant to, kas yra sakoma, kokios yra rekomendacijos, kai duodame vaikui informacines technologijas, labai svarbu, kad stebėtume patį vaiką. Kartais būna, kad vaikas, pasinaudoja kažkiek minučių ir jam viskas gerai, jis laimingas, gali laikytis susitarimo, atiduoti telefoną ar planšetę kada reikia, ir viskas toliau normaliai vyksta. Tačiau jei matome, kad vaikas po to tampa irzlus, piktesnis, mažiau ar blogiau miega, mes būtinai turime į tai reaguoti ir koreguoti, kiek vaikas praleidžia prie informacinių technologijų. Kadangi visi vaikai yra tikrai skirtingi, kiekvieno vaiko nervų sistema veikia skirtingai.

Visa tai apžvelgiant matome, kad iš esmės informacinės technologijos nėra blogis. Svarbu, kaip mes jas naudojame. Dar kartą norėčiau priminti, jog kai jas naudojame, visuomet turime pagalvoti, ar tai padeda vaikui, ar tai tiesiog tenkina mūsų poreikius. Ne visuomet lengva tai subalansuoti, visgi turėtume pasistengti galvoti apie vaiko poreikius ir tuomet, jei naudosime saikingai, atsakingai ir prasmingai, tai tikrai padės vaikui augti, o ne taps jo priešu.

Dar žiūrėkite: