Ar sportas gali padėti išgydyti depresiją?

Tikriausiai visi esame patyrę, kokius stebuklus gali padaryti sportas. Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė šį kartą pasakoja, kaip fizinė veikla gali padėti įveikti slogutį ir netgi palengvinti depresiją, bei nuo ko geriausia pradėti.

Energijos stoka? Pajudėkite

Nežinau, koks oras pas jus už lango, tačiau ir šiuo metu, kai kalbu, ir visą dieną šiandien labai lyja. Dažniausiai tokiu oru labai pradeda imti miegas. Jei patys prisimintumėte momentus, kai sėdėjote namuose, o už lango pliaupė lietus, pastebėtumėte, kad tikrai niekur nesinorėjo eiti. Na, bet vienaip ar kitaip prisiverčiate, atsistojate, pradedate judėti… ir kas tuomet vyskta su jūsų kūnu? Tas mieguistumas ir apsunkimas mažėja ar jo daugėja? Kadangi šiandien į filmavimą vėlavau, teko išlipus iš troleibuso bėgti, pradėjau justi, kaip visi miegai išsilaksto ir kažkaip atsiranda energijos. Per tą judesį, kol atbėgau, visai ir prabudau. Prie ko bandau privesti? Šiandien mūsų tema yra apie sportą, stresą, depresiją ir kaip šie dalykai yra susiję. Iš tiesų, tai yra pavyzdys, kaip judesys mus veikia.

Žmogus yra sutvertas judėti, tik dėl moderniųjų technologijų ir pasikeitusių darbo sąlygų to judesio trūksta. Vis daugiau psichologų, gydytojų, mokslininkų tyrinėja, kaip sportas ir fizinė veikla mus veikia. Pastebėta jog tai yra ne tik mūsų fizinei, bet ir emocinei sveikatai naudingas dalykas. Jei kalbėtume konkrečiau, kaip fizinė veikla, sportas veikia mūsų organizmą ir kodėl tai naudinga emocinei sveikatai, tai, visų pirma, išsiskiria adrenalinas. Kai esame fiziškai aktyvūs, dėl šio išsiskiriančio adrenalino atsiranda daugiau energijos.  Taip pat vienas iš depresijos požymių – energijos stoka. Tad kai esame apsnūdę, blogos nuotaikos, fizinė veikla padeda išsiskirti adrenalinui, endorfinams ir atsiranda daugiau energijos veikti.

Sveikas miegas ir lėtinių ligų prevencija

Kitas dalykas, kurį jau paminėjau – endorfinai. Tai – hormonai, dėl kurių jaučiame laimės ir emocinės gerovės pojūtį. Kai sportuojame, pasitenkinimo gyvenimu ir savo fizine savijauta daugėja. Taip pat sportas yra būtinas sveikam miegui. Dar vienas požymis, susijęs ir su stresu, o taip pat būdingas depresijai – suprastėjęs miegas. Kai esame fiziškai aktyvūs, miegas iš karto gerėja. Ne veltui Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę bent 150 minučių pajudėti aktyviai, tai yra tiek, kad šiek tiek suprakaituotume. Tai turi įtakos ir mūsų fizinei sveikatai, mažina įvairių lėtinių, širdies ir kraujagyslių ligų, kitų ligų riziką.

Tad kaip tą įgyvendinti ir panaudoti praktiškai? Pavyzdžiui, dirbate ties kokiu nors sunkiu projektu ar ruošiatės egzaminams ir pradeda imti miegas. Tad jei žinome, kad sportas padeda padidinti energijos lygį, sufokusuoti dėmesį, padidinti mūsų produktyvumą, atsistokime ir padarykime 20 pritūpimų. Arba pabėgiokime bibliotekos laiptais aukštyn ir žemyn ir tokiu būdu save paskatinkime. Aš pati tą dariau, kai rašiau magistrinį darbą ir tikrai tai buvo puikus būdas save pažadinti.

Pirmas receptas gydant depresiją

Kitas momentas – jei esate tokiame gyvenimo periode, kai viskas atrodo nyku, tamsu, niūru, jus apėmęs slogutis, pamėginkite pradėti dieną nuo pasivaikščiojimo. Jei jums depresija ir bet kokia fizinė veikla gali atrodyti labai sunkiai įgyvendinama, pradėkite bent nuo 5 ar 10 minučių per dieną – tiek, kiek galite sau leisti. Kiek dirbu su savo klientais, turinčiais polinkį į depresiją arba sergančiais ja, tai būna pirmas receptas, kurį išrašau. Paprastai paskui grįžę kitą savaitę jie sako, kad jaučia, jog tapo šiek tiek lengviau imtis ir kitų darbų. Tad fizinė veikla, pradedant mažais žingsniais, gali būti puikus būdas pakelti sau nuotaiką.

Jei jau galite sau leisti šiek tiek daugiau arba sakote, jog jums sportas yra neįdomi ir nemaloni veikla, kartais žmonės klaidingai suvokia, kas yra sportas – ėjimas į sporto salę, treniruotės, reikia sunkiai dirbti. Tačiau čia kalba eina apie fizinę veiklą ir tai gali būti bet kas. Tai gali būti mėgstamos šokių treniruotės, pasivaikščiojimas su šuniu po parką, išeiti su draugais pamėtyti kamuolį, tai gali būti daržo darbai, žaidimas su vaikais – bet kokia veikla, kuri priverčia širdį plakti sparčiau.

Atpalaiduojami raumenys – pagalba apėmus stresui

Dar viena fizinės veiklos funkcija, kuri labai susijusi tiek su stresu, tiek su depresija yra ta, kad fizinės veiklos metu atsipalaiduoja mūsų raumenys. Jei pastebėjote, streso metu, esant įtemptam gyvenimo ritmui, pečių juosta yra ta zona, kuri įsitempia labiausiai. Net jei dabar pabandytumėte savo pečių juostą pakelti į viršų ir atpalaiduoti, tą pakartojant keletą kartų, pastebėtumėte savo pečių juostoje tam tikrus pokyčius. Kai šie raumenys įtempiami ir atpalaiduojami atliekant bet kokią kitą fizinę veiklą, kartu su tuo ateina ir bendras atsipalaidavimo pojūtis. Jei norėtumėte, galėtumėte apie tai daugiau rasti internete, įvedę žodžius „progresyvi raumenų relaksacija“.

Ji būtent ir paremta principu, kad įvairūs žmogaus raumenys yra įtempiami ir atpalaiduojami ir taip labiau aktyvuojama parasimpatinė nervų sistema, kuri veikia, kai esame atsipalaidavę, ilsimės, miegame. Tokiu būdu šiek tiek mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, kuri atsakinga už mūsų aktyvią veiklą ir kuri ypatingai aktyviai veikia, kai jaučiame stresą. Tad šiam kartui tiek apie fizinį aktyvumą ir depresiją. Pabandykite būti aktyvūs bent po penkias minutes, paskui dešimt, paskui dar daugiau – mažais žingsneliais ir pamatysite, kaip jūsų diena, ją pradėjus nuo fizinės veiklos, iš karto tampa produktyvesnė.