Mūsų ankstyvosios vaikystės patirtys daro didelę įtaką, kaip matome save, kitus žmones ir pasaulį, kokius lūkesčius keliame sau ir kitiems, kokį santykį kuriame su savo pačių vaikais, taip pat su partneriais, galiausiai – ką perduodame savo vaikams ir kokią jų vaikystę kuriame. Ankstyvosios vaikystės, o taip pat ir paauglystės patirtys įsišaknija taip giliai, ir iš emocinių smegenų klodų taip stipriai veikia mus, jog protu suprantame viena, o emociškai / kūniškai / širdies gelmėse jaučiame visai ką kita.

Knygose perskaitome ar iš draugių išgirstame puikių patarimų, nusprendžiame jų laikytis, bet, žiūrėk, apsisukame, ir vėl elgiamės savaip. Nusvyra rankos, kad „niekas neveikia“, arba „esu blogiausia mama, jei nesugebu kaip kiti“. Kaltiname save, stengiamės dar labiau, bet nepavysta vėl ir vėl. Jaučiamės išsekę, bet skirti dėmesio sau „neturime teisės“, nes juk privalome būti „tobulos mamos“, o giliai viduje jaučiamės tokios nevykėlės...

Apie tai, ką ir kaip perduodame vaikams iš savo pačių vaikystės, ką daryti, jei knygose perskaityti patarimai neveikia, o būti „tobula mama“ jau nebėra jėgų, šiame Ievos Petrukanecės seminarų cikle.

Netobula motinystė. Ką daryti, kai jaučiuosi blogiausia mama?

Lektorė Ieva Petrukanecė. Suaugusiųjų psichologė, psichoterapeutė (kognityvinė elgesio, schemų terapija), dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) mokytoja. 16 m. konsultavimo, mokymų vedimo patirtis. Konsultuoja individualiai, veda terapines mamų grupes.  Dviejų vaikų mama. Psichologijos žinias ir motinystės patirtį derina tyrinėdama opiausius motinystės klausimus ir siekdama padėti mamoms šioje spalvingoje, iššūkių pilnoje kelionėje.

Apie ką visa tai?

Seminarų cikle aiškinsimės, kokiu būdu vaikystėje įsirašo ir visą tolesnį gyvenimą veika emocinės – kūniškosios – mąstymo – elgesio programos – schemos. Kol jų nepažįstame, jos valdo mus. Kai imame pažinti, jų galia silpnėja, o racionalaus proto – stiprėja. Seminaruose taip pat ieškosime būdų nutraukti šį ydingą ryšį. Pasitelksime šiuolaikinių psichoterapijos krypčių: schemų terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo (Mindfulness), atjautos bei priėmimo ir įsipareigojimo terapijos – įžvalgas, kurios siūlo moksliškai gausiai ištyrinėtus ir pagrįstus būdus save pažinti, suprasti ir kryptingai eiti sunkumų įveikimo keliu.

• Kai motinystė pasirodo ne tokia kaip tikėjausi
• Kai elgiuosi taip pat, kaip mano mama, nors buvau prisižadėjusi taip nedaryti
• Kai elgiuosi pabrėžtinai priešingai negu mano mama
• Kai jaučiuosi blogiausia pasaulyje mama
• Kai nekenčiu savęs už tai, ką darau, bet kitaip nepavysta
• Kai suvokiu, kad perduodu vaikams tai, ką pati gavau iš savo tėvų, nenoriu to, bet negaliu kitaip
• Kai sunku kurti ryši su savo vaikais, juos mylėti
• Kai protingi knygose perskaityti patarimai neveikia
• Kai vietoje to, kad būčiau „suaugusi išmintinga mama“, jaučiuosi ir elgiuosi kaip mažas vaikas
• Kai jaučiu, jog pamečiau save motinystėje, nebežinau, kas aš, kur aš
• Kai stengiuosi būti tobula mama, žmona, darbuotoja, šeimininkė, ..., ..., ir jaučiu, kad nebepavežu

Visa tai – mūsų vaikystės atspindžiai mūsų motinystėje.

Kaip tai vyks?

Seminarų ciklo metu kalbėsime:

• Baziniai emociniai poreikiai (juos turėjome mes savo vaikystėje, o dabar juos turi mūsų vaikai)
• Bazinių emocinių poreikių tenkinimo / netenkinimo būdai ir pasekmės (einančios per kartas)
• Schemos - filtrai, per kuriuos žiūrime į save, kitus, pasaulį (tame tarpe – į savo vaikus, motinystės procesą bei iššūkius)
• Kodėl nepavyksta filtrų pakeisti, nors labai to norime
• Režimai, kuriais funkcionuojame (ir kuriuos perduodame savo vaikams): vidinis vaikas, vidiniai kritikai, įveikos (hiperkompensacija, vengimas, pasidavimas), sveikas suaugęs
• Būdai mažinti pažeisto vidinio vaiko, kritikų, įveikų, ir stiprinti sveiko suaugusiojo įtaką sau, savo motinystei
• Metodai, padedantys atsitraukti nuo trikdančių minčių, išbūti su sunkiomis emocijomis ir keisti elgesį.