Lemtingi treji pirmieji gyvenimo metai. Kaip užtikrinti gerą pradžią?

Lemtingi treji pirmieji gyvenimo metai. Kaip užtikrinti gerą pradžią?

Penki vakarai tėvams su vaikų sveikatos, ugdymo ir psichologijos ekspertais apie tai, kaip per trejus pirmuosius metus galite padėti vaikui užaugti sveikesniu ir laimingesniu žmogumi.

  • Lemtingi treji pirmieji gyvenimo metai.
  • Seminarų ciklas vaikų iki 3 metų tėvams
  • Tiesiogiai INTERNETU
  • Arba VAIZDO ĮRAŠUS GALĖSITE PERŽIŪRĖTI 3 MĖN. po ciklo pabaigos
  • Penkių seminarų tęstinis kursas vakarais
  • 2021 m. gegužės 18, 20, 22, 25 ir 27 d. nuo 19 iki 20.30 val.

Paskutinės registracijos savaitės pasiūlymas už specialią kainą - 129 €

Užsisakyti už specialią kainą

Į kainą įskaičiuotas PVM 21 proc. Seminarų ciklo pilna kaina 240 €. Speciali kaina galioja ne ilgiau kaip iki 2021-05-17 22 val. arba septynioms vietoms. Priklausomai, kas įvyks anksčiau. Atskirai paskaitų įsigyti nėra galimybės.

Jei Jums ši tema nėra aktuali, labai prašome pasidalinti informacija su mažus vaikus auginančiais ar ketinančiais tai daryti tėveliais.

Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas.

– K. Čiukovskis

Nors vaikai į mūsų gyvenimą atneša daug džiaugsmo, mažų vaikų tėvų gyvenimas gali būti tikrai nelengvas. Slegia nuolatinė atsakomybė, nerimas ir jaudulys, ar viską „darau, kaip reikia“. Kiekvieną dieną iškyla vis nauja dilema – vis dar maitinti krūtimi ar jau ne, kokio maisto duoti, miegoti su kūdikiu viename kambaryje ar atskirai, leisti verkti ar visada raminti, kada ir kaip palikti su aukle ar darželyje, leisti žiūrėti televizorių ar naudotis internetu, ar griežtai to vengti?

Tačiau lyg to būtų maža, kankina dar ir nuolatinis neužtikrintumas – ar bendra vaiko raida normali, kodėl vaikas dar nekalba, ar ne per vėlai ėmė vaikščioti, ar vaiko svoris normalus, ar per mažas, ar vaikas yra sveikas. Ką jau kalbėti apie tai, kad nejučia mintyse imate lyginti savo vaiką su kitais vaikais, lyg tyčia pastebite, kaip jūsų vaiko bendraamžių tėvai socialinėje erdvėje giriasi, jog jų vaikas jau žaidžia šachmatais, moka tris kalbas ar yra mažasis matematikos genijus ir jums nuo to darosi tik dar neramiau.

O kur dar suvokimas ir milžiniška ant jūsų pečių krentanti atsakomybė, kad visos šios aplinkybės, jūsų šiandien priimami sprendimai bei elgesys turės poveikį visam būsimam šio mažo žmogaus gyvenimui. Juk nuo to, kaip elgiatės, ką darote ir kaip stengiatės dabar, gali priklausyti, ar jūsų vaikas užaugs pesimistas ar optimistas, kokie bus jo santykiai su kitais žmonėmis, koks bus jo imunitetas, kaip matys ir jaus pasaulį, ir kas jam bus gražu arba nelabai, jo intelekto galimybės ir moralės pagrindai...

Gydytojai, giminės ir artimieji, draugai ar visai pašalinai žmonės, o taip pat knygos bei internetas su socialiniais tinklais nešykšti dažnai prieštaraujančių vienas kitam patarimų. Kol galiausiai gali tapti visiškai nebeaišku, nei kuo tikėti, nei kaip elgtis. Būtent todėl surinkome jums penkių specialistų komandą, kuri kiekvieną dieną susiduria su panašiais į jums kylančius iššūkius. Tikimės, kad ji padės jums atsakyti į ne vieną kylantį klausimą, jaustis geriau ir užtikrinčiau ir tuo pačiu savo vaikams duoti viską, kas geriausia.

Dr. Indrė Plėštytė–Būtienė

Medicinos mokslų daktarė, vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė, populiaraus tinklaraščio „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai" beveik 23 tūkst. sekėjų turinčios paskyros Instagrame @vaikugydytoja autorė, privačios vaikų klinikos „Mama, aš sergu" Vilniuje ir Klaipėdoje savininkė ir generalinė direktorė.

Eglė Lukinaitė–Vaičiurgienė

Psichologė, dviejų vaikų mama, psichologijos studijos šeimai ir viena iš tinklaraščio „Natūrali Motinystė“ https://naturalimotinyste.lt įkūrėjų.  Dirbdama su suaugusiaisiais specializuojasi motinystės/tėvystės psichologijos srityje ir kviečia augti kartu, auginant savo vaikus.

Žydrė Dargužytė-Černiauskė

Neuroedukacinės smegenų lavinimo programos „Trisdešimt milijonų žodžių“ ambasadorė Lietuvoje, geštalto psichoterapijos praktikė, informacijos ir komunikacijos mokslų magistrė, knygos „Rašymo terapija: nuo žodžio iki jausmo“ autorė. Moteris kuria neuroedukacines užduotis nuotoliniame „Žodžių darželyje“, yra socialinės iniciatyvos „Kalbančios šeimos-TMŽ“ idėjinė lyderė.

Goda Bačienė

Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė. VšĮ „Šeimos namai“ direktorė. Psichoterapinių studijų lektorė, supervizorė. VU MF Psichiatrijos katedros rezidentų vadovė.

Nadežda Kiseliova Žukovska

Muzikos terapeutė (individualūs ir grupiniai užsiėmimai šeimoms, nėščioms moterims, kūdikiams, neišnešiotiems naujagimiams, vaikams su negalia, jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams), muzikos mokytoja, neformalaus ugdymo pedagogė; muzikos saviraiškos ir improvizacijos užsiėmimų vadovė vaikams ir suaugusiesiems.

LEMTINGI TREJI PIRMIEJI GYVENIMO METAI. VISI SEMINARAI

Vaiko imunitetas ir tėvų emocinė būsena. Kaip sustiprinti imuninę sistemą.

INDRĖ PLĖŠTYTĖ-BŪTIENĖ

Gegužės 18 d. 19 val.

Neretai tėvai prisipažįsta: „Tik pagalvojau, kad mūsų vaikas senai sirgo ir štai, kitą dieną jis jau turi temperatūros”. Tikrai esate girdėję sakant: ,,Ech, tiek darbų, planų, o čia „kaip tyčia“ dar mažylis susirgo..“

Vienas dažniausiai tėvams rūpinčių klausimų – kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Dėl to perkami vitaminai, papildai, ir visa tai daroma taip skubiai, kad dažnai net neatkreipiamas dėmesys ir neįsiklausoma į paties vaiko siunčiamus ženklus...

Apie ką visa tai:
  • Kaip vystosi imuninė sistema: kaip ją veikia mityba, medikamentai, aplinka;
  • Bet svarbiausia – kokią įtaką vaiko imuninei sistemai daro mamos ir tėčio emocinė būklė, patiriamas nerimas, stresas, nuovargis ir kiti šalutiniai veiksniai.
  • Praktiniai patarimai

Kaip kurti asmeninį ryšį su vaiku, kad jis augtų ramus, saugus ir pakankamas.

EGLĖ LUKINAITĖ - VAIČIURGIENĖ

Gegužės 20 d. 19 val.

Nervingumas, nepakantumas, hiperaktyvumas, apatija, dėmesio neišlaikymas, pyktis, apetito stoka, nenoras mokytis – tai būdai, kuriais vaikas signalizuoja apie savo artumo ir ryšio poreikius, patiriamą vidinę įtampą.

O dar patarimai: „Nenešiok tiek – pripras“, „Jis per daug prie tavęs prilipęs - reikia pradėti jį mokyti savarankiškumo, antraip užaugs mamyčiukas“ – turbūt juos esame girdėję visi. Vieniems jie kelia klausimų ir sumaištį, kitus erzina, o kai kam gal net atrodo teisingi, nes ir patys taip augo...

Apie ką visa tai:
  • Kodėl maži vaikai yra tokie „prilipukai“? Kas yra tie artumo ir saugumo poreikiai?
  • Ar savarankiškumo galima išmokyti?
  • Kodėl svarbu sukurti ryšį su vaiku ir kokias pasekmes tai turės ne tik dabarčiai, bet ir vaiko ateičiai?
  • Kaip tas ryšys yra kuriamas ir kaip mes, tėvai, galime prisidėti prie to, kad mūsų vaikai užaugtų ramūs, saugūs ir pakankami?

Kaip lavinti kalbą, emocijas ir kūną nuo pat gimimo. Praktiniai patarimai.

ŽYDRĖ DARGUŽYTĖ-ČERNIAUSKĖ

Gegužės 22 d. 19 val.

Antrieji vaiko gyvenimo metai dažnai atsisuka į mus, tėvus, tamsiąja mėnulio puse – vėluojančia arba sutrikusia kalbos ir emocine raida. Kodėl nutinka taip, kad vaikai, gimę sveiki, pagal APGAR skalę įvertinti aukštais balais, sulaukę dvejų metų gerokai skiriasi vieni nuo kitų savo kognityviniais, socialiniais įgūdžiais, o ypač – kalba, motoriniais gebėjimais bei mokėjimu atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas... Tyrimai rodo, kad tai labai stipriai priklauso nuo tėvų įsitraukimo ir dalyvavimo raidos procese...

Apie ką visa tai:
  • Intensyvų kalbos mokymą nuo pirmosios gimimo dienos
  • Vokalizacijas, kaip vieną iš paveikiausių būdų lavinti vaiko foneminę klausą
  • Matematinę kalbą ir jos poveikį smegenims
  • Kasdienę būtinąją „žodžių terapiją“ (36 žodžiai per minutę)
  • Sąmoningą dėmesio kreipimą į patiriamas emocijas ir jų įgarsinimą
  • Emocinio intelekto lavinimą nuo gimimo
  • Vaiko jausmų ir poreikių gerbimą – kaip būtinąją sąlygą sėkmingam kalbos mokymuisi
  • Motorikos lavinimą, pasitelkiant muziką, matematiką ir menus

Elgesio ribos ir vaikų atsakomybė. Kada laukti, o kada skatinti. Psichologinė raida pagal amžių.

GODA BAČIENĖ

Gegužės 25 d. 19 val.

Vaikas nevaldo emocijų, krenta viduryje gatvės ir šaukia – ką daryti? Kodėl vaikas priešinasi ir prieštarauja, net kai, atrodo, tai kenkia jo paties interesams? Vaikas nenori pietų miego, nenori tvarkytis kambario, nenori laikytis taisyklių. Kodėl? Vaikas nesiekia, nekonkuruoja - kaip tai paskatinti ir ar jau laikas skatinti ir laukti rezultato?

Tai klausimai nuolatos girdimi iš tėvų.

Apie ką visa tai:
  • Kur yra vaikų galimybės ir atsakomybės, o kur dar tėvų?
  • Ką ir kada vaikas turi gebėti daryti, o kur turime kantriai laukti, aiškinti ir suprasti, jog iš vaiko prašome suaugusiajam būdingos savybės ar įgūdžio.
  • Kodėl svarbu vaikus išmokyti susitaikyti su ribomis ir kaip tai daryti? Kokią įtaką tai turės ateityje?
  • Kodėl tėvams svarbu suprasti ir žinoti, ką daryti su savo emocijomis ir neužkrauti jų vaikui?
  • Kaip sudėti teisingus pamatus, kad ateityje asmenybė užaugtų brandi, turinti emocijų valdymo pagrindus, kurie vestų į emociškai stabilios asmenybės augimą.

Muzikos terapija. Metodai darniam vaiko vystymuisi.

NADEŽDA KISELIOVA – ŽUKOVSKA

Gegužės 27 d. 19 val.

Muzikos terapija – vaikų pasaulio džiaugsmas

Muzikos terapijos metu vaikui ir jo šeimai suteikiama saugi erdvė, kuriamas artimas emocinis ryšys, kokybiškas dėmesys, patenkinami esminiai vaiko poreikiai, skatinamos plačios vystymosi galimybės. Galima teigti, kad muzikos terapija – tai septyni viename: bazinių vaiko poreikių patenkinimas, vaiko sveikatos ir fizinės raidos stiprinimas, emocinio ryšio kūrimas, pažintinių ir socialinių įgūdžių lavinimas bei dvasinis ugdymas, kuriant vaiko ateičiai reikšmingus vaizdinius,  nukreipiant dėmesį į esmines vertybes. O taip pat šeimos palaikymas ir gerovės šeimoje kūrimas. Muzikuodami visi drauge galime užpildyti trūkstamas grandis, pastiprinti, palaikyti, sukurti naujas.

Tad kviečiame susipažinti su esminiais muzikos terapijos principais ir galimybe ją taikyti namuose, atrasti pokyčių džiaugsmą jūsų šeimai, tarpusavio santykiams, vaiko gerovei ir sveikatai, laimingai ateičiai. Juk grūdus sėjame šiandien, o daigeliai pasirodys rytoj.

Kilus neaiškumams arba jei norite užsiregistruoti ne per sistemą, arba norėtumėte gauti išankstinę sąskaitą, galite kreiptis el. paštu seminarai@asirpsichologija.lt arba telefonu +370 690 08008