Mūsų reakcija į stresą gali būti skirtinga. Ir kol vieni hiperkompensuoja ar imasi vengimo strategijos, kiti tiesiog pasiduoda ir gyvena savo gyvenimą apipilti pareigų, pilni savigraužos, nepasitenkinimo, beviltiškumo ir nevisaveriškumo jausmų. Tad kaip elgiasi stresui pasiduodantis žmogus? Kaip galime atpažinti, ar patys taip nesielgiame? Kas iššaukia tokią reakciją? Kokias pasekmes gyvenimui sukelia tokia pasidavimo strategija? Kaip tai veikia santykius? Ir kaip pasipriešinti? Psichologė Genovaitė Petronienė.
Sustingstame ir laukiame smūgių
Kas yra pasidavimo strategija ir ką su ja daryti? Čia kalbame apie trečią strategiją, kuria pasireiškia mūsų reakcija į stresą. Pirmosios buvo hiperkompensacija (fight) ir vengimas (flight), o dabar pakalbėsime apie freeze strategiją, kai žmogus tiesiog sustingsta ir laukia smūgių.
Toks žmogus pritaria tam, ką kiti apie jį galvoja blogai, kuo jį kaltina. Jis jaučiasi iš tiesų esąs blogas ar net dar blogesnis ir nevertas. Žodžiu, jis tarsi sugniūžta po kažkieno priekaištais ir kritika ir, žinoma, nuo šio sugniužimo nieko gero neįvyksta. Toks žmogus gali nedrįsti žiūrėti į akis, visą laiką atsiprašinėti, jaustis kaltas ten, kur visai nėra jo kaltės. Kai lygina save su kitais, jis galvoja, kad jie geresni. Jam sunku pasakoti apie save, nes jaučiasi nevertas ir netikęs. Jis jaučia, kad kiti į jį žiūrės kritiškai.
Prisiimamos pareigos ir nevisavertiškumo jausmas
Šis žmogus jaučiasi ir galvoja taip, tarsi jis būtų nieko vertas. Greičiausiai jį vaikystėje ne kartą nuvertino ir kažkuri jo dalis tuo tiki. Jis neprieštarauja žmonėms, kurie su juo blogai elgiasi, o kartais net pats išsirenka tokius, kurie su juo elgtųsi blogai. Kartais įžvelgia blogą elgesį ten, kur kiti žmonės net neturi to omenyje. Tačiau kai žmonės jam geri, jis tuo netiki. Jis atsitraukia, nes jo protas tarsi ir toliau nori laikytis tokioje nusivertinimo būsenoje. Akivaizdu, kad tokie žmonės gyvenime daro ne tai, ką nori, o ką juos kiti verčia. Jie nėra patenkinti tokiu gyvenimu ir nėra labai laimingi.
Pabandykite įsivaizduoti priešingai
Pagalvokite – pabandykite nustatyti, kuriose gyvenimo situacijose jūs taip pat pasiduodate. Pavyzdžiui, paklauskite savęs, ar tikrai darote tai, ką norėtumėte, o ką darote visai nenorėdami. Tuomet paklauskite savęs, kokie jus apima jausmai, kai kažką darote nenorėdami. Ir minutei pagalvokite, kas būtų, jei nedarytumėte. Koks jausmas? Įsivaizduokite, kad pasakote kitam žmogui, jog jam nepasiduosite ir jo neklausysite. Kaip jis tuomet elgtųsi? Akivaizdu, kad toks žmogus gali ant jūsų supykti ir galbūt kils didelė baimė.
Meilės priklausomybė ir reakcija į stresą
Pavyzdžiui, streso atveju labai dažnai pasiduoda žmonės, gyvenantys meilės priklausomybėje, kurie jaučiasi, kad negali būti atsakingi už savo gyvenimą. Jie bijo likti vieni ir jaučia, kad jiems reikia pagalbos. Arba žmonės, kurie kartoja “ir vėl man taip atsitiko”. Tokius žmones aplinkiniai apipila pareigomis, o jie neatsisako. Artimuose santykiuose jie pildo partnerių norus. Iš pradžių partneriui patinka, kad jis pildo visus jo norus, bet paskui ima laikyti jį bestuburiu ir nuvertina. Jei esi priklausomas nuo žmonių, gali būti pakankamai nemalonu tai pamatyti. Žmonės, kurie taip elgiasi, įsivaizduoja, jog nėra dar tokie bestuburiai, jog dar turi kažkiek ir tvirtumo, bet, deja, tenka pamatyti ir tą savo dalį, jei nori gyventi būtent savo gyvenimą.
