Psichologijos pavasaris

Aistė Mažeikienė. Karjeros sukrėtimai. Profesijos keitimas, planas „B“ ir kiti karjeros iššūkiai.

„Jau buvau įgyvendinusi savo svajonę – studijavau tai, ką norėjau, ir 20 metų sėkmingai dirbau ten, kur norėjau – turizmo srityje. Mano profesija „dingo“ Žemės planetoje per dvi pirmas karantino savaites. Moku gerai kalbėti, rašyti, keliauti… Kaip sunku tai suvokti, kad mano 20-ties metų kaupta patirtis, ryšiai ir žinios tapo nebereikalingos. Sunku rasti naują profesiją, kurios norėčiau taip pat, kaip turizmo.“

Taigi, reikia keisti profesiją. Į ką? Darbo nebijome, tačiau norime, kad jis būtų prasmingas, džiuginantis, na, ir ne už minimalų atlygį.

Nuo ko pradėti? Kaip ieškoti darbo, kai šiuo metu ir darbdaviams rūpi kiti dalykai?

  • Aistė Mažeikienė – organizacijų psichologė, konsultantė, turinti 20 metų mokymų ir konsultavimo patirtį, 9 metų patirtį atrankose ir “galvų medžioklėse”. „Dirba sau“ (savarankiškai) 12 metų. Klientai – nuo statutinių organizacijų vadovų, pagalbos tarnybų operatorių iki verslo įmonių steigėjų ir specialistų.
  • Apie ką:
    • Kaip atrasti, ką norėtum pradėti “nuo nulio”?
    • Kaip įsivertinti, kokią “kuprinę” susikroviau ankstesniame darbe / profesijoje?
    • Kaip „parduoti“ savo asmenybę, kompetencijas, įgytą patirtį?
    • Kaip sukurti darbo paieškos kontaktų tinkle ir paruošti veiksmų planą?
    • Kaip pasirengti pokalbiui dėl darbo, deryboms dėl atlyginimo ir kitų darbo sąlygų?
  • Įrašyta 2020 gegužės 5 d.

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Aistė Mažeikienė. Pats sau viršininkas. Apie savarankišką darbą iš namų.

Darbas iš namų ar nuotoliniu būdu dar visai neseniai atrodė kaip viena iš labiausiai motyvuojančių priemonių. O kaip dabar su motyvacija, kai tapote (ar planuojate tapti) savarankiškai dirbančiu? Kaip dirbti, kai – pavasaris, o nori prie jūros, ar jau esi žydinčioje sodyboje? O ir namuose – tiek pagundų: geras filmas, nesutvarkyta spinta, sugedęs kranas ar pilnas šaldytuvas. Svarbiausia, kaip sutarti su savimi, kad „dabar jau dirbsiu“, ir su šalia esančiais bei ištroškusiais dėmesio savo artimaisiais?

O ar lengva „išleisti“ save atostogauti? Kaip suderinti asmeninį gyvenimą ir klientų lojalumo išlaikymą? Juk neatsilieptas skambutis gali „kainuoti“ pusmečio atlyginimą, o leidęs sau pailsėti dvi savaites, gali prarasti dar daugiau. Ar atsisakyti projektų, ar rizikuoti „perdegti“? Kaip išeiti „iš darbo“, dirbant iš namų?Kaip motyvuoti save darbui, kai nežinai ateities?

  • Aistė Mažeikienė – organizacijų psichologė, konsultantė, turinti 20 metų mokymų ir konsultavimo patirtį, 9 metų patirtį atrankose ir “galvų medžioklėse”. „Dirba sau“ (savarankiškai) 12 metų. Klientai – nuo statutinių organizacijų vadovų, pagalbos tarnybų operatorių iki verslo įmonių steigėjų ir specialistų.
  • Apie ką:
    • Kaip motyvuoti save darbui, kai turi visišką laisvę rinktis?…
    • Kaip suderinti ir kaip atskirti darbo ir gyvenimo laiką?
    • Kaip kompensuoti darbinės komandos trūkumą, atėjimo ir išėjimo iš darbo ritualus?
    • Kokios rizikos, kai esame nuolat pasiekiami?
    • Kaip išeiti „iš darbo“, dirbant iš namų?
  • Įrašyta 2020 gegužės 11 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Andrius Atas. Kas yra "normali paauglystė" ir kaip reaguoti tėvams.

Paauglystėje besikeičiantis vaiko elgesys stumia tėvus į stresą, nes niekada nebūna iki galo aišku, ar vykstantys vaiko pokyčiai yra normalu, ar tai jau , prasidėjo didelės problemos ir reikia kreiptis pagalbos. Seminaras skirtas išsiaiškinti, kokie paauglio pokyčiai, kad ir nepatogūs tėvams, vis dėlto yra natūrali paauglystės eiga, ir kaip reaguoti ar nereaguoti konkrečiose situacijose. Pateikiamos schemos.

  • Andrius Atas. Psichologas praktikas. Konsultuoja vaikus, paauglius ir jų tėvus dėl emocinių ir elgesio problemų, mokymosi motyvacijos, padeda spręsti krizines situacijas. Konsultuoja suaugusius individualiais klausimais, konsultuoja poras.
  • Apie ką:
    • Kodėl reikalinga paauglystė? (1 schema)
    • Kodėl paauglystė tėvams sukelia diskomfortą? “Griaunanti” ir “kurianti” paauglystė. (2 schema)
    • Paauglystės neapibrėžtumas. Kaip reaguoti tėvams? (3 schema)
    • Mokslai, bendraamžiai, eksperimentavimas. Kaip reaguoti tėvams? (4 schema)
  • Įrašyta 2020 balandžio 29 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Andrius Kaluginas. Išlaikyti ar paleisti? Santykių krizės anatomija.

Seminaras apie santykių krizes. Įtampa, nesutarimai, konfliktai, pyktis, nepasitikėjimas, slegianti tyla ir kiti bjaurūs dalykai yra santykių krizės demonai. Žiūrėsime, ką galime padaryti, kad grįžtų darna, o gal viską jau senai reikia paleisti ir pamiršti.

  • Andrius Kaluginas. Psichoterapeutas, psichosocialinių rizikų, krizių ir santykių psichologas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos valdybos narys, “Žinių radijo” ir televizijų ekspertas, populiarių knygų autorius.
  • Apie ką:
    • Kas yra santykių krizės?
    • Kokia būna krizių komunikacija?
    • Kodėl pašlyja intymus gyvenimas?
    • Kokios yra paslėptos kompromisų ir susitarimų grėsmės?
    • Tai po galais, būti ar nebūti kartu?
    • Seminaro metu atsakymai į konkrečius klausimus ir konkrečių problemų sprendimas.
  • Įrašyta 2020 balandžio 30 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Andrius Kaluginas. Kaip padėti sau ir kitiems. Ką daryti, kai “po ranka” nėra psichologo.

Seminaras apie tai, ką, kaip ir kada reikia daryti kritinėje situacijoe. Pvz., Akivaizdu, kad Jums ar Jūsų artimam žmogui blogai (pyksta, dreba, panikuoja, isterikuoja, užsisklendža ir pan.). Ką darysite?

  • Andrius Kaluginas. Psichoterapeutas, psichosocialinių rizikų, krizių ir santykių psichologas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos valdybos narys, “Žinių radijo” ir televizijų ekspertas, populiarių knygų autorius.
  • Apie ką:
    • Kas yra pirmojo psichologinė pagalba?
    • Kas yra kritinė situacija?
    • Kokios būna dažniausios krizinės reakcijos?
    • Kaip jas atpažinti ir ką konkrečiai reikia daryti?
    • Atviroji konsultacija atsakant į konkrečius klausimus (griežtai laikantis konfidencialumo).
  • Įrašyta 2020 balandžio 23 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Genovaitė Petronienė. Kaip suvaldyti savo asmenybės dalis ir būsenas

Visi mes gan dažnai patiriame nemalonias būsenas – per stiprius neigiamus jausmus, savęs graužimą, būsenas kai prie jausmų nebeprieiname, bet persidirbam, persivalgom, pasiduodam kitų valiai ir tt. Kurioje vietoje yra mūsų valdymo centras, kad galėtume suvokti savo dabartinę būseną ir pereiti į geresnę?

Pvz. jei karantino metu ėmėte persidirbti, visai gali būti, kad giliai viduje atsirado bijančio nesuvaldyti situacijos vaiko būsena ir reikalaujantis viską gerai padaryti vidinis kritikas.

Būdami sveiko suaugusiojo būsenoje lenvai sustabdytumėte hiperaktyvumą. Tačiau, kad į ją sugrįžtume, reikia paliesti gilesnius jausmus, nuraminti vidinį vaiką ir argumentuotai sustabdyti kritiką.

  • Genovaitė Petronienė – psichologė, psichoterapeutė su 25 metų darbo patirtimi, psichologinių radijo laidų “Žinių radijuje” vedėja, 6 knygų autorė, Laisvos asmenybės mokyklos įkūrėja.
  • Aptarsime
    • vaiko būsenas
    • vidinius kritikus
    • gynybas- elgesį, kai nebejaučiam savo vidaus
    • sveiką suaugusį ir laimingą vaiką
    • ir kaip visas šais būsenas keisti
  • Įrašyta 2020 m. balandžio 28 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Ieva Vasionytė. Kaip prisijaukinti rutiną ir įsivesti dienotvarkę.

Praėjusios karantino savaitės parodė, kad išlaikyti produktyvumą dirbant namuose yra didesnis iššūkis nei galėjo atrodyti. Kai aplinkui tiek pagundų – šaldytuvas, lova, serialams ir Youtube kviečianti sofa bei kiti dirgikliai – susikaupti darbui yra itin sunku. Net jei norėtume užsiimti namų remontu, širdžiai mielu hobiu ar pradėti sportuoti, vistiek susiduriame su problema – net ir iš pažiūros malonios veiklos, reikalauja pastangų ir savidisciplinos. Šiame seminare pasinersime į Įpročių psichologijos gelmes ir aptarsime technikas, kurios palengvina naujų įpročių formavimą ir rutinų įvedimą kas yra labai svarbi produktyvios dienos sąlyga. Nepamirškite pieštuko ir popieriaus lapo – turėsite galimybę čia ir dabar padirbėti su savo pačių įpročiais!

  • Ieva Vasionytė. Sveikatos psichologė – psichoterapeutė, Dėmesingo įsisąmoninimo instruktorė. Pastaruosius 6 metus dirba Vilniaus universitete, konsultuoja studentus ir darbuotojus psichologinės sveikatos ir karjeros klausimais, turi privačią psichoterapijos praktiką. Interesų sritys – Įpročių psichologija, Dėmesingas įsisąmoninimas, Streso valdymas. Šiomis temomis yra pravedusi virš 5000 valandų mokymų.
  • Apie ką:
    • Kada dienotvarkės laikymasis mums padeda ir kada trukdo?
    • Veiksmingų kasdienių įpročių formavimo principai. Praktinė užduotis.
    • Nuostatos, padedančios įveikti dviejų savaičių bloką: ką daryti, kai norisi viską mesti?
    • Kaip meditacija gali padėti formuoti kitus įpročius.
  • Įrašyta 2020 gegužės 8 d.

Foto: Edgaras Kurauskas

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Jovita Klevinskienė. Koks jūsų prieraišumo stilius ir kaip jis veikia tarpusavio santykius.

Kodėl santykiuose mes vis susiduriame su tais pačiais sunkumais? Galbūt jaučiame nerimą ir baimę, kai partneris atsitraukia? Arba priešingai, norime išlaikyti didesnį atstumą. Arba nenorime įsipareigoti. Prieraišumas apibūdina tai, kokius santykius mes užmezgame su kitais žmonėmis ir kaip juose jaučiamės ir elgiamės. Pažindami savo prieraišumą mes galime geriau suprasti savo stiprybes ir pažeidžiamumą, ir atrasti, kaip galime padėti sau, savo partneriui, ir pagerinti santykius.

  • Jovita Klevinskienė. Geštalto krypties psichoterapeutė. Konsultuoja individualiai, poras ir veda grupes. Europos geštalto asociacijos ir Lietuvos geštalto asociacijos narė.
  • Apie ką:
    • Suaugusių prieraišumas. Prieraišumo stiliai.
    • Saugus prieraišumo stilius
    • Vengiantis prieraišumo stilius
    • Nerimastingas prieraišumo stilius
    • kaip, atsižvelgdami į savo ir savo partnerio prieraišumo stilių, galime padėti sau ir mūsų santykiams.
  • Įrašyta 2020 gegužės 15 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Julius Tilvikas.  Kaip išsirinkti tinkamą psichologą.

Tinkamo psichikos sveikatos specialisto pasirinkimas gali būti kritiškai svarbus sėkmingam problemų sprendimui, o ypač kokybiškai psichoterapijai. Kaip tinkamai pasirinkti psichikos sveikatos specialistą. Ką daryti pasirinkus netinkamai (ar bent taip manant)?

  • Julius Tilvikas. Psichologas, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas, podkasto „Tilviko Lizdas“ autorius ir vedėjas. Privačioje praktikoje sukaupęs virš 9 metų. Dirbęs tiek individualiai tiek komandose su kitais psichikos sveikatos specialistais.
  • Apie ką:
    • Psichikos sveikatos specialisto pasirinkimo kriterijai:
      • Kriterijai, nematomi be vizito (svarbiausi)
      • Kiti svarbūs kriterijai (iš dalies) matomi iš karto
      • Asmenybės tinkamumas
    • Pagrindinės psichoterapinės paradigmos (mokyklos)
    • Kiti dažnai pamirštami veiksniai
    • Ką daryti, jei specialistas netinka?
  • Įrašyta 2020 gegužės 1 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Juris Belte.   Krizės žmogaus gyvenime.

Jeigu žmogus nevaldo pokyčių, tuomet pokyčiai valdo jį – patiriami ženklūs psichologiniai, materialiniai ir laiko nuostoliai. O kai kurie net gyvena nuolatinėje krizinėje būsenoje…. Seminaras apie tai kaip numatyti ir pasiruošti krizėms, kokius ir kokiu būdu pokyčio valdymo principus taikyti praktikoje ir kaip teigiamiai paveikti kitus žmones motyvuotam pokyčių įgyvendinimui.

Seminaras skirtas visiems, kurie yra ir nori būti savo gyvenimo šeimininkais bei žmonėms, kuriems būtina daryti įtaką teigiamiems pokyčiams krizės laikotarpiu.

  • Juris Belte. Socialinės psichologijos ir verslo vadybos išsilavinimas. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius. Veda mokymus organizacijoms vadybinėmis psichologinėmis temomis. Individualiai teikia psichologinės konsultacijas ir koučingo sesijas.
  • Apie ką:
    • Krizės gyvenime ir profesinėje veikloje.
    • Krizių įveikimo stadijos.
    • Proaktyvūs pasiruošimas pokyčiams.
    • Ateities prognozavimas.
    • Pagrindiniai pokyčių valdymo principai (revoliucijos, evoliucijos, testavimo, laikinumo, alternatyvos turėjimo, koregavimo).
    • Kitų žmonių nuteikimas pokyčiams – tinkamų lūkesčių formavimas ir darbas su asmeniniais tikslais.
  • Įrašyta 2020 balandžio 22 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Juris Belte. Pavydas ir pavyduliavimas. Kaip elgtis su pavydo žmogum ir kaip valdyti pavyduliavimą.

Pavydi — reiškia, kad myli. Gajus yra stereotipas pateisinantis pavydą. Iš tikrųjų pavyde yra daugiau savimeilės, o ne meilės. Pavydas meilę žudo, griauna šeimos, savo ir kito gyvenimą. Seminare bus pateiktos rekomendacijos, kokias geriausias elgesio strategijas taikyti, jei pavydas nuodija jūsų santykius.

  • Juris Belte. Socialinės psichologijos ir verslo vadybos išsilavinimas. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius. Veda mokymus organizacijoms vadybinėmis psichologinėmis temomis. Individualiai teikia psichologinės konsultacijas ir koučingo sesijas.
  • Apie ką:
    • Pavydo reiškinys. Kodėl motulė gamta mus apdovanojo pavydu?
    • Pavydo reikšmė rūšies evoliucionavimui. Pavydo atsiradimo priežastys.
    • Iš ko sudarytas pavydo „kokteilis” (baimė, nepasitikėjimas, nuosavybės jausmas ir pan.)?
    • Kodėl vieni yra pavydus, o kiti ne labai? — Kada pavydas yra norma? Kada jis tampa patologija?
    • Kaip elgtis su pavydžiu žmogumi? — Ką daryti, jei jaučiuosi pavydo smaugiamas?
    • Praktinės rekomendacijos pavydo valdymui.
  • Įrašyta 2020 gegužės 17 d.

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Justina Klyvienė. Rimtos ligos diagnozė. Kaip nesėkmes paversti didžiausiomis sėkmėmis?

Kai gyvenime susiduriame su dideliais sukrėtimais – atrodo žemė slysta iš po kojų ir prasideda nesėkmių grandinė. Tada savęs klausiame “kodėl man, kodėl aš?” Tačiau palaipsniui mums pavyksta viską susitvarkyti ir susėlioti į reikiamas lentynas. Bet ką daryti, jei tas sukrėtimas yra išgirsta labai rimtos ligos diagnoze? Kaip nesustoti? Kaip pasakyti artimiesiems, vaikams?

  • Justina Klyvienė“Future leadership” inovacijų laboratorijos įkūrėja, dizaino mąstysenos trenerė.

Apie ką:

Šis pranešimas – tai reali gyvenimo istorija, kaip didžiausi gyvenimo išbandymai skatina ieškoti stiprybės ir sprendimų, kurie leistų visaverčiai gyventi ir įveikti negandas.

  • Įrašyta 2020 gegužės 7 d.

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Poros seksualinis suderinamumas. Ką verta aptarti?

Bendravimas/kalbėjimas yra vienas pagrindinių ir pamatinių žmogaus poreikių naudojamas nuo pirmo naujagimio klyksmo – žinutės pasauliui apie atėjimą, iki paskutinio atodūsio, simbolizuojančio atsisveikinimą. Tačiau mokytis kaip kalbėti, kad būtume išgirsti, kaip formuluoti tai ką iš tiesų norime pasakyti ir kaip teisingai klausytis/išgirsti, nesimokome, o perimame pavyzdinę patirtį, kuri dažnai būna klaidinga ir apipinta neteisigomis nuostatomis bei stereotipais.

  • Karolina Bajoriūnienė. 13 metų patirtis konsultuojant individualiai ir poras. Pravedė įvairių, daugiau kaip 1000 valandų bendros trukmės, asmenybės augimo, santykių, bendravimo ir organizacinės psichologijos mokymų.
  • Seminaro metu bus galima:
    • Iš šalies pažvelgti į savo daromas bendravimo/kalbėjimo klaidas;
    • Atviriau ir kokybiškiau išmokti girdėti ką sako kitas;
    • Pažinti pagrindines bendravime daromas klaidas;
    • Atpažinti perimtas klaidingas automatines reakcijas susijusias su kalbėjimu ir klausymu.
  • Įrašyta 2020 gegužės 4 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Kazimieras Daugėla.  Psichikos ryšys su liga ir gydantys sprendimai su konsteliacija.

Ligoje, simptomuose ląstelės, organai „kažkodėl“ elgiasi nesveikai…. O argi jie nežino, kaip sveikai elgtis?

Konsteliacijos pagalba pažvelgę į psichinį – pasąmonės pasaulį, atrandame, jog dažnai liga ir simptomai turi abipusį prasminį ryšį su pasąmone, jie  tarsi „kalba” apie tai, kas svarbu mums ir visai šeimai. Tuo tikslu pasąmonė įtakoja ir fiziologiją – palaikydama ligą, konkrečius jai prasminius simptomus.

Kai išgirstame ir sąmoningai išpildome šį tikslą, liga, simptomai praranda psichologinę, dvasinę prasmę asmenyje bei šeimoje. Tuomet pasąmonė palaiko „sveikatos programas“ organizme. Tai reikšmingai pasitarnauja gydymui, o kartais organizmas susitvarko ir pats.

  • Kazimieras Daugėla . Psichoterapeutas, Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos terapeutas-mokytojas. Veda individualius ir grupinius užsiėmimus, terapiją, mokymus specialistams. VšĮ “Sisteminių sprendimų institutas” vadovas.
  • Apie ką:
    • Nuo psichikos link fiziologijos, sutrikimo, simptomo, ligos…
    • Simbolinė arba tiesioginė simptomo reikšmė, kalba, tikslas
    • Liga, simptomas – praėjusių kartų išgyvenimų, likimų išraiška
    • Simptomas – lojalumo gyvąjam ar mirusiąjam, išraiška.
    • Simptomas – savos ar perimtos kito žmogaus kaltės išraiška
    • Konsteliacijose rasti būdai ir „raktinės“ frazės simptomo, ligos psichinės prasmės suvokimui ir performavimui.
  • Įrašyta 2020 gegužės 18 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Kazimieras Daugėla. Šeimos konsteliacija. Kodėl gali nesisekti moteriai su vyru, o tėvams su vaikais? Pasąmoninė santvarka.

Su Šeimos konsteliacija pavyko giliau pažvelgti į vidinį žmogaus, šeimos pasaulį ir suprasti daugelio konfliktų ir sunkumų sistemines priežastis. Pavyko suprasti, kodėl daug išties gerų norų ir mokymų apie tėvus ir vaikus, vyrą ir moterį kartais nepadeda. Kodėl žmonės sakydavo „iš kur, kodėl pas mus tai…?“ – ką nuo seno vadino „likimu“, arba „giminės karma“ – kai problemos kartojasi netgi per kartas.

Dažnai tai todėl, kad būna pažeista pirminė gyvenimo tvarka (sisteminiai žmonių gyvenimo dėsniai), egzistuojanti šeimos narių pasąmonėje, nepriklausomai nuo to kaip mes manome ar norėtume.

  • Kazimieras Daugėla .Psichoterapeutas, Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos terapeutas-mokytojas. Veda individualius ir grupinius užsiėmimus, terapiją, mokymus specialistams. VšĮ “Sisteminių sprendimų institutas” vadovas.
  • Apie ką:
    • Santykių ir meilės tvarka, hierarchija šeimoje – kuomet visi jaučiasi savo vietose ir vertingi, gali prisiimti atsakomybę, turi stiprybę gyvenimo užduotims.
    • Ankstesnių kartų patirties, išgyvenimų įtaka.
    • Šeimos konsteliacijose rasti būdai ir „raktinės“ frazės problemų identifikavimui, sprendimui, meilės augimui.
  • Įrašyta 2020 balandžio 24 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Lina Mieliauskienė. Kaip valdyti netikėtai užklupusius gyvenimo pokyčius

Atsitikus nenumatytiems dalykams, visi sutrinkame, imame nerimauti, o kai kuriomis akimirkomis, ir panikuoti. Taip mūsų smegenys reaguoja į neaiškią situaciją, kurios negali kontroliuoti. Taip jau yra su visais pokyčiais mūsų gyvenime –  kai nejaučiame, kad situacija valdoma, mes išsigąstame, ir nebesugebame blaiviai pažvelgti į mus supančią aplinką bei priimti racionalių sprendimų.

  • Lina Mieliauskienė. Jau daugiau kaip 15 metų konsultuoja vietines ir tarptautines organizacijas. Pagrindinės kompetencijų sritys: organizacinė kultūra ir vertybės, lyderystė, pardavimų strategijos bei sistemos, pokyčių valdymas, strateginis valdymas. Laidos “Atvirai su vadovu” turinio autorė ir vedėja.
  • Apie ką:
    • Kokie yra pokyčio etapai
    • Kaip mes juose elgiamės
    • Kokius įpročius mes auginame
    • Kokias klaidas darome
    • Kokios pagrindinės baimės valdo mūsų elgesį, ir, aišku, ką su visu tuo daryti.
    • Praktiniai patarimai, kaip elgtis neapibrėžtose situacijose individualiame ir organizaciniame lygmenyse.
  • Įrašyta 2020 m. gegužės 12 d.

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Milda Karklytė-Palevičienė. Kaip mokyti vaikus tinkamai reikšti emocijas?

Vaiko gebėjimas pažinti ir tinkamai reikšti savo emocijas – vienas svarbiausių faktorių, darančių įtaką vaiko dabartiniam ir ateities gyvenimui. Dažnai matau, kaip suaugę ugdydami vaikus linksta į kraštutinumus: skatiname/ leidžiame bet kaip išlieti savo emocijas arba mokome, jas užgniaužti, nereikšti, ,,nejausti’’. Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas kuria vaiko gyvenime sunkumus: santykių problemos su tėvais ir bendraamžiais, santykių problemos ugdymo įstaigoje, sumažėjusi savivertė, priklausomybės, mokymosi ir dėmesio koncentracijos sunkumai, nerimas, tikai ir kt. psichologiniais sunkumai.

Tad žinios, kaip mokyti vaikus priimti, pažinti savo jausmus ir juos tinkamai išlieti – reikšmingas indėlis į vaiko ir šeimos gyvenimą.

  • Milda Karklytė-Palevičienė. Vaikų psichologė, vaikų psichologijos centro ,,Laimingas vaikas’’ įkūrėja ir vadovė. Tryliktus metus dirba su vaikų psichologija. Konsultuoja vaikus, paauglius, jų tėvus/ globėjus, pedagogus, veda seminarus/ mokymus tėvams, pedagogams, vaikams ir paaugliams, skaito pranešimus įvairiose konferencijose, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.
  • Apie ką:
    • Su kokiomis problemomis susidūria vaikai stokodami šio įgūdžio?
    • Kaip mokyti vaikus pažinti savo jausmus?
    • Metodai, kaip mokyti vaikus tinkamai išreikšti savo jausmus.
    • Praktinės užduotys.
  • Įrašyta 2020 gegužės 13 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Milda Karklytė-Palevičienė. Kaip sukurti artimą ryšį su vaiku

Artimas, pasitikėjimu grįstas ryšys su vaiku – jo asmenybės bei tolimesnio ugdymo pagrindas, nuo jo priklauso vaiko savijauta, sveikata ir ateitis.

Dažnai tėvai, norėdami geriausio savo vaikui, naudoja įvairias auklėjimo metodikas, tačiau norimų rezultatų nepasiekia. Ir viena svarbiausių to priežasčių – neturėjimas pamatinio gero santykio su vaiku.

Arba neretai vaikas turi daug puikių gebėjimų, tačiau jaučiasi nelaimingas. Susiduria su įvairiais emociniais iššūkiais. Vėlgi, visų pirma turėtume atsigręžti į santykį su tėvais.

  • Milda Karklytė-Palevičienė. Vaikų psichologė, vaikų psichologijos centro ,,Laimingas vaikas’’ įkūrėja ir vadovė. Tryliktus metus dirba su vaikų psichologija. Konsultuoja vaikus, paauglius, jų tėvus/ globėjus, pedagogus, veda seminarus/ mokymus tėvams, pedagogams, vaikams ir paaugliams, skaito pranešimus įvairiose konferencijose, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.
  • Apie ką:
    • Koks tėvų elgesys kuria artimą, pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku?
    • Koks tėvų elgesys griauna artimą, pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku?
    • Ar artimas santykis = lepinimas?
    • Kaip išlaikyti artimą santykį, ugdant tinkamą elgesį bei ugdant vaikui reikiamas asmenybės savybes?
  • Įrašyta 2020 balandžio 27 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Olegas Lapinas. Kas vaikuose įgimta, o kas įgyta?

Dvi priešingos nuostatos vaikų auklejime : “ čia tokie genai” bei “ tėvai lipdo vaiką kaip skulptūrą”. Ką psichologiniai tyrimai atskleidė apie šių faktorių įtaką vaiko charakteriui ? 

Vaikas nervingas, perdėtai judrus, nemiega ir nevalgo, muša kitus . Užsidaręs, prastai mokosi. Tėvai neretai jaučiasi kalti dėl vaiko keliamų problemų. O gal jis toks atsigimė panašus “į senelį”? Psichologai daug metų ieško įgimtų ir įgytų vaiko bruožų.

  • Olegas Lapinas – psichiatras, psichoterapeutas (sertifikuotas psichoanalitinis psichoterapeutas, 2002; sertifikuotas psichodramos terapeutas, 2004), pediatras, dėstytojas bei publicistas. Daugiau kaip 30 metų darbinė patirtis.
  • Apie ką:
    •  Ilgalaikiai įgimtų vaikų bruožų stebejimai ir jų rezultatai
    • Auklejimo stilių stebejimai
    • Lengvi ir sunkūs vaikai.
    • Moralės vystymosi psichologiniai eksperimentai. 
  • Įrašyta 2020 gegužės 9 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Olegas Lapinas. Manipuliacijos. Kaip atsispirti galios žaidimams.

Įvairiose gyvenimo srityse (ką nors perkant, bendraujant su vaikais ar gyvenimo partneriais) tikrai esate girdėję kurią nors ar panašią frazę : “Arba perkate dabar, arba negausite visai”; “arba gražiai elgsies, arba tuoj pat grįžtame namo”; “arba priimi mane koks esu, arba skirkimės”. Tai – psichologinės galios panaudojimas , savotiškas spaudimas. Ir jis iš pirmo žvilgsnio gali nešti pergalę. Tačiau, laimėdami trumpalaikėje perspektyvoje, prarandame to, prieš ką panaudojame galią, pasitikejimą.  Panagrinėsime galios žaidimų anatomiją ir ieškosime alternatyvų. 

  • Olegas Lapinas – psichiatras, psichoterapeutas (sertifikuotas psichoanalitinis psichoterapeutas, 2002; sertifikuotas psichodramos terapeutas, 2004), pediatras, dėstytojas bei publicistas. Daugiau kaip 30 metų darbo patirtis.
  • Apie ką:
    • Galios žaidimų rūšys
    • Manipuliacijos anatomija
    • Atsakas į manipuliaciją 
    • Bendravimas be manipuliacijų
  • Įrašyta 2020 balandžio 20 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Povilas Petrauskas.  Ką daryti, jei neturi tikslų.

Kiekvienas girdėjome apie tikslų nustatymo svarbą. Kuo ambicingesnis tikslas, tuo aiškiau jį reikia suformuluoti ir suskaldyti mažais žingsniais.

Bėda tame, kad ne visi turi ambicingų tikslų. Kartais atrodo, kad neturime tikslų visai. Bent jau tokių, kurie suteiktų entuziazmo. Gyvenimas atveda į tokias situacijas, kai sustojame ir trumpam pasimetame.

Regis, jog apskritai nebežinome, ko norime. Tokiais gyvenimo tarpsniais tikslų užsirašymas gali tapti sudėtinga treniruote. Be to, vargu ar atneš norimus rezultatus……

  • Povilas Petrauskas. „Internation Coaching Federation“ sertifikuotas koučingo profesionalas (PCC) ir pirmasis Baltijos šalyse „Marshall Goldsmith“ sertifikuotas Executive & Team coach. Koučingo patirtis siekia daugiau kaip 1000 individualių sesijų, o mokymų patirtis – nuo 2002 metų.
  • Apie ką:
    • savo prasmės suvokimas
    • asmeninių vertybių nusistatymas –
    • skirtumų tarp užduočių ir realių bei ambicingų tikslų nusistatymas
    • lūkesčiu susiderinimas – strategijos tikslams siekti arba gyvenimui be tikslų planavimas
  • Įrašyta 2020 gegužės 10 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Raimundas Alekna.  Asertyvumas gyvenime. Pasitikėjimas savimi, gebėjimas išreikšti savo poziciją ir pasakyti “ne”.

Ši tema padeda suprasti kaip išlikti pagarbiu kitų atžvilgiu nepažeidžiant savo interesų/poreikių. Taip pat tai leidžia išmokti išsakyti kritiką neįžeidžiant ar nenuvertinant kritikuojamojo bei pačiam išklausyti kritiką nepriimant to kaip asmeninio įžeidimo. Taip pat tai padeda pakelti savivertę ir palengvina socialinius ryšius.

  • Raimundas Alekna . „Ąžuolyno“ klinikos direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas. Visuomenės veikėjas, politikas. Daugiau kaip 30 metų profesinė patirtis.
  • Apie ką:
    • asertyvaus elgesio apibrėžimas
    • pozityvios kritikos išsakymas bei gaunamos kritikos priėmimas – kuo tai gali būti naudinga mūsų kasdieniniame gyvenime.
    • dramatinis trikampis- dažniausiai pasitaikantis pasąmoninis psichologinis žaidimas kuris naudojamas gauti patvirtinimą savo susikurtam įsivaizdavimui apie save, kitus bei koks yra gyvenimas.
    • ankstyvieji sprendimai apie save, kitus ir koks yra gyvenimas. Kaip atpažinti kokie yra mūsų ankstyvieji sprendimai kurie apsprendžia didele dalimi mūsų likimą.
    • ankstyvųjų sprendimų korekcija – ar tai įmanoma?
  • Įrašyta 2020 balandžio 21 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Raminta Girdvainė. Tobulumo spąstai. Kaip mažiau kontroliuoti ir daugiau mėgautis.

Tobulumo siekis arba perfekcionizmas – t.y. aukšti reikalavimai sau ir kitiems – padeda pasiekti išskirtinių rezultatų gyvenime, dažniausiai – profesinėje srityje. Tačiau tai turi didelę kainą, ypač pačiam žmogui (kartais ir aplinkiniams) – atneša daug kančios, nepasitenkinimo, streso, įtampos, kas užvaldo visas gyvenimo sritis, kartais – atima miegą ir laisvalaikį. 

Net jei savęs nepriskiriame perfekcionistams, visi vienais ar kitais gyvenimo momentais atsiduriame situacijose, kai labai stengiamės, kad viskas pavyktų tobulai, ir pykstame, jei tai nepavyksta. 

  • Raminta Girdvainė.  Pokyčių trenerė, kognityvinės elgesio psichoterapijos (KET) praktikė. Sertifikuota koučingo specialistė (ICF) ir Points of You trenerė. Pokyčių iniciatyvos „Išdrįsk pradėti“ viena iš įkūrėjų ir organizatorių.
  • Apie ką:
    • Perfekcionizmo nauda ir žala: iš kur atsiranda tobulumo siekis ir kaip jis mus veikia?
    • Kaip suprasti, kada keliu adekvačius reikalavimus, o kada jie per aukšti?
    • Kaip keisti savikritišką mąstymą ir kontroliuojantį elgesį?
    • Įrankiai ir įgūdžiai, kurie padėtų kurti vertingesnį ir harmoningesnį gyvenimą su mažiau kančios, daugiau džiaugsmo ir atsipalaidavimo.
  • Įrašyta 2020 gegužės 19 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Rasa Mažionienė.  Ką turėtume daryti, kad būtume išties sveiki.

Gyvas ir sveikas žmogus ne tas, kuris juda ir atlieka reikiamas funkcijas, o tas iš kurio trykšta energija ir džiaugsmas. Jis tampa gyvybės šaltiniu kiekvienam šalia esančiam. Su tokiu žmogumi įdomu gyventi, draugauti, jį pažinti. Ką turėtume žinoti, kad taptume vienas iš jų?

  • Rasa Mažionienė . Medikė, kūno psichoterapeutė, B.E.S.T. meistrė, asmeninė konsultantė, lektorė. Patyrusi akistatą su mirtimi, praradusi kūdikį ir pavargusi ieškoti kaltų savo gyvenimo krizėse ji suvokė, kad tik tiesa sau gali išvesti iš bet kokios aklavietės. Jau 14 metų dirba taikydama kūno terapijos principus.
  • Apie ką:
    • Kas yra gyvas žmogus.
    • Kas nulemia žmogaus sveikatą.
    • Kas yra tikroji laimė.
    • Kas svarbiausia kuriant harmoningus santykius su savimi ir aplinka.
    • Kaip būti autoritetais savo vaikams.
  • Būkite pasiryžę permainoms.
  • Įrašyta 2020 balandžio 26 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Rosita Kanapeckaitė.  Psichologinis atsparumas. Į gyvenimą "viskas įskaičiuota".

Mes visi gyvenime nuolat siekiame kažko geriau, daugiau, gražiau; Tačiau kartais planas A nustoja veikti per akimirką. Kaip nesustoti? O gal kaip tik reikia sustoti, apsidairyti aplink ir pamatyti tas galimybes, kurių nematėme iki šiol? Kaip padaryti, kad ištikusi problema taptų tramplinu tolimesnei sėkmei?

  • Rosita Kanapeckaitė. Karininkė, psichologė – psichoterapeutė. Majorė, konsultuoja ir veda paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Lyderystės mokymų centre
  • Apie ką:
    • Psichologinio atsparumo mokomės realiuoju laiku;
    • Spąstai į kuriuos papuolame/ nuo gyvenimo neapsidrausi;
    • Jei tik save pažinti būtų lengva…
    • Ką galime padaryti dabar?
  • Įrašyta 2020 gegužės 3 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Saulius Jovaišas. Kaip elgtis krizę patiriančios įmonės darbuotojui?

Dabar daug kalbama apie tai, kaip išlikti verslui ir kaip jam padėti. Tačiau ne mažiau svarbu žinoti kaip elgtis darbuotojui, kai įmonė įeina į krizės stadiją, ima vėluoti atsiskaitymai, tarp bendradarbių pasigirsta panikos balsų ir samprotavimų ir neaišku ar įmonė išgyvens, neaišku kas bus atleistas ar paliktas. Ir ar gal geriau išeiti pačiam ar laukti kol viskas pagerės.

  • Saulius Jovaišas.Verslo valdymo konsultantas. Personalo parinkimo ekspertas. Ugdančiojo vadovavimo ir karjeros patarėjas. 20 metų sėkmingo vadovavimo patirtis įvairiose verslo srityse. Veda mokymus ir seminarus personalo ir verslo valdymo temomis. Laidos “Boso valanda” vedėjas, knygų autorius.
  • Apie ką:
    • Kai vadovas nesidalina informacija apie realią situaciją.
    • Kai neapibrėžtumas spaudžia smegenis.
    • Kai nebežinai ko imtis.
    • Darbuotojo išlikimo strategija.
    • Ką daryti darbuotojui kai įmonę ištinka sunkmetis.
    • Psichologiniai iššūkiai darbo vietoje ekonomikos lėtėjimo laikotarpyje.
  • Įrašyta 2020 gegužės 14 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Ugnė Juodytė. Kaip sau padėti, kai užvaldo emocijos

Kartais emocijos užvaldo ir visiškai nepadeda rasti geriausio sprendimo situacijoje. Pavyzdžiui, esant chaosui namuose supykstame ir pasakome su emocija tai, kas pakursto dar didesnius pykčius namuose. Tai kaip vistik gebėti sustoti ir reaguoti remiantis ne tik emocijomis?

  • Ugnė Juodytė. Psichologijos srityje dirba nuo 2005-ųjų metų. Psichologė (geštalto psichoterapijos praktikė), sertifikuota koučingo specialistė (ICF), viena iš „Galimybių akademijos“ įkūrėjų. Dirba ugdymo srityje, sukaupė patirtį, kaip žmonės bręsta pokyčiams, priima sprendimus, keičiasi ir mokosi.
  • Apie ką:
    • Kas yra emocijos ir kam jos reikalingos?
    • Kaip vystosi mūsų emocinis intelektas?
    • Modelis, paaiškinantis sąsajas tarp kūno, emocijų ir minčių.
    • Konkretūs patarimai, padėsiantys atpažinti emocijas ir reaguoti išmintingai?
  • Įrašyta 2020 gegužės 2 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Ugnė Juodytė. Mindfulness pagrindai. Praktika internetu

Dažnas susiduriame su nerimu, stresu, įtampa. Kaip sau padėti ypač būnant neapibrėžtume? Mindfulnesss metodai.

  • Ugnė Juodytė. Psichologijos srityje dirba nuo 2005-ųjų metų. Psichologė (geštalto psichoterapijos praktikė), sertifikuota koučingo specialistė (ICF), viena iš „Galimybių akademijos“ įkūrėjų. Dirba ugdymo srityje, sukaupė patirtį, kaip žmonės bręsta pokyčiams, priima sprendimus, keičiasi ir mokosi.
  • Apie ką:
    • Kas yra mindfulness? Kas yra meditacijos ir kas tai nėra?
    • Patarimai pradedantiesiems.
    • Konkrečios užduotys kasdieninei praktikai.
    • Kada meditacija gali pakenkti, o kada padėti?
  • Įrašyta 2020 gegužės 16 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Vaiva Klimaitė.  Kaip atsigauti po traumuojančių išgyvenimų, netekčių.

Sunkūs, traumuojantys įvykiai sukrečia realybę, atrodo, pasikeičia viskas: ne tik savijauta, bet ir santykiai ir požiūris į aplinkinius, pasaulis ima atrodyti nebe tokia saugi vieta gyventi. Paskaitos metu aptarsime kas įvyksta tuo metu, ką tuomet išgyvena žmogus – kokie kyla jausmai, mintys, reakcijos, sunkumai, kaip pasikeičia gyvenimo kokybė, kai kada – ir vertybės. Tačiau svarbu nepamiršti, kad didžiausią įtaką mūsų dabarčiai (ir ateičiai) daro ne tik tai, ką esame patyrę, o ir tai, kaip tai įveikiame. Taigi seminare taip pat aptarsime kaip vyksta trauminių patirčių įveika, susitaikymas su pasikeitusiu gyvenimu, skausmingos patirties patirties įprasminimas.

  • Vaiva Klimaitė. Klinikinė psichologė. Nuo 2010 m. dirba psichikos sveikatos srityje, taip pat veda seminarus ir dėsto paskaitas universiteto studentams. Savo darbe nemaža dalimi remiasi ne tik emocinių, psichologinių sunkumų lengvinimo ir sprendimo, bet ir įvairių įgūdžių lavinimo technikomis, kurių naudą ir veiksmingumą pastebi konsultuodama tiek psichologinius sunkumus, tiek ir psichikos ligas patiriančius žmones.
  • Apie ką:
    • Kas yra traumuojantys įvykiai, psichologinės krizės?
    • Kas įvyksta traumuojančių įvykių metu ir iš karto po jų?
    • Kaip traumuojančios patirtys pakeičia žmogaus savijautą ir gyvenimą?
    • Kaip vyksta traumuojančių patirčių įveika?
    • Kas padeda ir kas trukdo įveikti traumuojančias patirtis bei toliau gyventi sėkmingą gyvenimą?
  • Įrašyta 2020 balandžio 25 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį

Viktoras Keturakis. Pokyčių metas - kam priešinamės, o ką priimam
Mes atsidūrėme pokyčių sūkuryje. Klausimas, kurį mėgina atsakyti žmonės yra – ką daryti? Kitas klausimas gali būti – kaip padėti artimiesiems, kuriems sunku. Ši paskaita yra mokymasis užduoti sau ir kitiems teisingus klausimus, kurie padėtų mums atskirti dalykus, kuriuos galime kontroliuoti ir pakeisti nuo  dalykų kurių negalime pakeisti. Kaip gyventi su dalykais kurių negalime pakeisti? Kokios patirtys ir pamokos iš kitų žmonių gyvenimų, gali padėti mums surasti prasmę susidūrus su nevaldomais pokyčiais, nepatogumais, verslo pablogėjimu, stabilumo netektimi..
  • Viktoras Keturakis. Klinikinis psichologas, socialinių mokslų daktaras, geštaltinis psichoterapeutas (Edinburgo Geštalto Instituto diplomas – 2014 ir GATLA sertifikatas – 2014). Konsultavimo patirtis: nuo 1995 m.
  • Apie ką:
    • Krizė, kaip pokytis.
    • Įprasti būdai tvarkytis su pokyčiais ir jų išvengti.
    • Kai seni elgesio būdai nepadeda, o naujų dar neišmokau
    • Mirties taškas – aklavietė.
    • Belieka „išsprogti” arba „subliūkšti“.
  • Įrašyta 2020 gegužės 6 d. 

24.00 12.00 su PVMĮ krepšelį