Pasitikėjimas – gerų, tikrų, artimų santykių pagrindas. Tačiau jei mūsų pasitikėjimą kas nors yra išdavęs, žymiai sunkiau imti pasitikėti ir naujuose santykiuose. Vis dėlto nuolatinis partnerio nepasitikėjimas, žinučių ir pokalbių tikrinimas bei nepagrįstas priekaištavimas gali ilgainiui santykius tik apsunkinti. Tačiau ką daryti, jei partneris mus “tikrina”? Kokios gali būti nepasitikėjimo priežastys? Ir ką tokiu atveju galime padaryti, kad išlaikytume santykius? Psichologė Karolina Bajoriūnienė.
Sugriautas pasitikėjimas palieka pėdsaką ir naujuose santykiuose
Taigi ką reiškia pasitikėjimas plačiąja prasme? Esame pratę pasitikėjimą dalinti į kairę ir į dešinę visiškai nepažįstamiems žmonėms. Ateiname pirmą kartą susitikti su žmogumi ir jam visu šimtu procentų atiduodame savo pasitikėjimą. Tarsi neturime pagrindo juo nepasitikėti. Tuomet pasitikėjimas arba griaunamas arba patvirtinamas. Labai sunku atstatyti sugriautą pasitikėjimą.
Jei savo patirtyje turime daug nusivylimų ir situacijų, kai mūsų pasitikėjimas buvo sugriautas, šį bagažą galime nusinešti į kitus santykius, nepriklausomai nuo lyties ir nebūtinai partnerio paieškose. Vis dėlto tai būdingiausia, nes tokios traumos ir išgyvenimai yra skausmingiausi. Taigi tas savo patirtis pritaikome naujam žmogui ir jau savaime juo kažkiek nepasitikime. Mes gimstame su 100 procentų pasitikėjimo, o vėliau jis mažėja priklausomai nuo mūsų trauminių patirčių.
Taigi ar tai teisinga? Ne. Naujasis partneris, draugas, draugė ar kolega neturi mokėti prieš tai buvusių skolų. Tačiau jei kuriame rimtą ir gilų ryšį, kur egzistuoja vienas kito pažinimas, tačiau toks, kur galime tarsi apsinuoginti, nusimesti savo vidinius drabužius ir būti atviri, tuomet tas partneris, draugas ar kolega, kuris eina į santykį su žmogumi turinčiu problemų su pasitikėjimu dėl skaudžios patirties, gali jam padėti.
Kaip padėti?
Kalbant apie konfliktus, jei susireikšminame ir galvojame, kad nepasitikėjimas yra apie mus asmeniškai, tuomet padėti nebegalime. Tačiau jei esame atviri parnerio išreikštam nepasitikėjimui mumis ir nesusireikšminame, jog tai mes esame kalti ar kažką padarėme, o paklausime bandydami pažinti tą žmogų, kodėl jam taip atrodo ir kas, galbūt, nutiko jo gyvenime, kad taip atsitiko, galėsime jam padėti.
Jei žmogui iš tiesų galėtų padėti tai, kad jūs duosite savo telefoną patikrinti ir jis ten nieko neras, kodėl to nepadarius? Be abejo, čia egzistuoja ribos. Jei norisi patikrinti telefoną 15 kartų per dieną, tai jau panašu į paranojinius įsitikinimus ir reikėtų specialisto pagalbos. Tačiau jei tai – pavieniai atvejai ir matote, kad žmogus su savimi dirba, tikrai galite jam padėti nesinešti tų trauminių patirčių į jūsų gyvenimą ir santykius. Pasistenkime suprasti, kad tai nebūtinai yra apie mus pačius.
