Paauglys šeimoje. Ką dažnai pamiršta tėvai?

Paauglys šeimoje mums siejasi su maištingu elgesiu, konfliktais ir kitomis bendravimo problemomis, tad dažni tėvai su baime ir nerimu laukia, kol jų vaikai įžengs į šį sudėtingą tarpsnį. Tačiau kodėl tarp paauglių ir jų tėvų dažnai kyla konfliktai? Dėl kokių priežasčių atsiranda toks maištingas elgesys? Kaip keičiasi vaiko pasaulis jam tampant paaugliu? Ir ką tėvai dažnai pamiršta bendraudami su savo paaugliais vaikais? Šeimos ir vaikų psichologas Andrius Atas.

Pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kas apskritai yra paauglystė. Paauglystė nebūtinai tėvus ir suaugusius žmones turi gąsdinti, kaip dažnai laikoma. Iš tiesų tai – gražus žmogaus amžiaus tarpsnis, kuriame vaikas pamažu virsta suaugusiu žmogumi. Iš tiesų tėvai dažnai pamiršta, kad namuose yra vaikas, kuris taps paaugliu. Dažnai paauglystė netikėtai užklumpa ne tik patį vaiką, bet ir tėvus.

Kalbame, kad tėvai dažnai paauglio vaiko nesupranta. Tad šis nesupratimas atsiranda dėl to, kad tėvai dar nėra suvokę, kad šis vaikas, kur vis žiūrėdavo pakėlęs akis į viršų ir laukdavo pritarimo arba pabarimo, staiga tampa piliečiu, kuris po kelių metų rinks mums valdžią šalyje. Kitaip tariant, tas vaikas pradeda tapti žmogumi, turinčiu savo asmeninę nuomonę vis daugiau klausimų. Vienas iš trukdžių, su kuriais susiduria tėvai, yra jų pačių inercija. Jie dar nesuprato, kad šis paklusnus vaikas yra jau nebe vaikas, o paauglys. Vyksta nemaža žmogaus transformacija.

Tad kitaip tariant tėvų elgesys atsilieka nuo žmogaus vystymosi etapų?

Taip. Vienas iš tokių nesusipratimų ir yra tai, kad tie dalykai, kurie puikiai veikė keletą metų prieš tai, dabar jau nebeveikia. Tėvai, žinodami, kad senieji metodai veikė, prideda daugiau pastangų. Jie bando tuos senuosius metodus taikyti ir pritaikyti ankstyvoje paauglystėje, tarkim, dvylikos ar trylikos metų vaikui. Kadangi tas vaikas jau yra paauglys, o ne tas ankstesnis vaikas, kyla nesusikalbėjimas.

Ką turėtų daryti tėvai? Tėvai turėtų būti nusiteikę sukurti daugiau erdvės vaikui. Kitaip tariant, reikėtų suprasti, kad jūsų namuose atsirado ir auga būsimas vyras ar moteris. Jie gali atrodyti vaikiškai ir galbūt sunku patikėti, kad šiam žmogui jau reikėtų sukurti ne ką mažiau erdvės, nei sau pačiam. Tačiau būtent tokia yra realybė. Tėvams, kurie sukuria šią erdvę ir gerbia pokytį, sekasi kur kas geriau, nei tėvams, kurie to dar nesuprato.

Ar tai reiškia, kad ši priešprieša tarp tėvų ir paauglių, šis maištavimas, bėgimai iš namų, yra savotiškas būdas, kuriuo paauglys prašo jam suteikti šią erdvę?

Puikus pastebėjimas. Paauglių protestavimas, bėgimas iš namų, konfliktai ir savęs ieškojimas kažkur kitur dažnai būna ženklas, kad vaikas neranda ir neturi erdvės savo namuose.