Kodėl žmonėms patinka kaltinti?

Dažnai sakome, kad kaltinti kitus žmones, reiškinius ar aplinkybes bei viskuo skųstis – dalis mūsų nacionalinio mentaliteto. Neretai tenka susidurti su kaltinančiais, negatyviais komentarais socialinėje erdvėje, o kartais ir patys nepraleidžiame progos kuo nors pasiskųsti savo kolegoms, draugams ar namiškiams. Ir kol kaltiname valdžią, orą, kaimynus ar nesąžiningus pardavėjus, jaučiamės ramesni ir žinome, kad visuomet yra kas nors atsakingas už mūsų sunkų ir nelaimingą gyvenimą. Tačiau kodėl žmonėms taip patinka kaltinti? Kodėl viskuo skundžiamės ir kritikuojame kitus? Kur slypi šio reiškinio priežastis? Ir ką tai sako apie mus? Psichologas Olegas Lapinas.

Kiekvienas žmogus turi vidinį kritiką. Jo galvoje skamba balsas, nurodantis, jog jis ne pakankamai geras ir su tuo gyventi labai sunku. Todėl lengviausia pačiam tapti tokiu balsu ir susirasti, ką apkaltinti už paties savęs. Tad jei esu negailestingas sau, nuo to pavargstu ir man anksčiau ar vėliau norisi tapti negailestingu kažkam kitam. Tokiu būdu viduje suteikiu sau galios jausmą ir vien dėl šio jausmo galiu prikibti prie netobulo žmogaus, netobulos aplinkos, netobulos politikos, netobulų kainų, netobulos išvaizdos, netobulo pasaulio. Jei to kritiko neturėčiau savo viduje, tikriausiai priimčiau pasaulį taip, kaip priimu ir save patį. Bet jausdamasis menkas, nepakankamas ilgai to atlaikyti negaliu. Todėl tie žmonės, kurie linkę kritikuoti kitus, labai dažnai stokoja vertės, galios, savigarbos jausmo ir jei toji vertė, galia ir savigarba atsistato, stebuklingu būdu nustojame kritikuoti aplinką.
Ar galima sakyti, kad jei žmogus pastoviai negatyvus, jis turi problemų su saviverte?
Taip, jis savęs nemėgsta, bent jau tą dieną.

Dar žiūrėkite: