Šiais metais pristatytoje Ispanijos mokslininkų metaanalizėje, kuri įtraukė 31 tarptautinį tyrimą, buvo siekta ištirti kūrybinio rašymo terapijos efektyvumą depresijos ir minčių apie savižudybę valdymui. Gautos išvados tikrai įkvepia terapinėse sesijose vis dažniau pasitelkti šį metodą – 21 iš 31 tyrimų parodė, kad kūrybinis rašymas žymiai pagerino depresijos simptomus. Daug mokslinių įrodymų, kad rašymas gali padėti lengvinti simptomus autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, taip pat patiriantiems nerimą bei kenčiantiems nuo nemigos.

Pasaulyje, o dabar jau vis dažniau ir Lietuvoje, rašymas jau kelis dešimtmečius naudojamas psichoterapinio gydymo tikslais. Įprastai rašymas tampa psichoterapinės sesijos dalimi, kai klientas ir psichoterapeutas dėl to sutaria ir šį metodą priima. Rašymo pagalbos mechanizmas toks: kai asmuo rašo tik sau ir žino, kad teksto niekas neskaitys, jo vidinis pasipriešinimas susitikti su nemalonia tema, mažėja. Be to, rašant tik sau dažnai pasiekiama didesnio atsipalaidavimo būsena nei bendraujant su terapeutu – natūrali savisauga ir gynyba silpsta, todėl rašantysis pats save nustebina – ilgai rašant ranka iškyla dalykai, apie kuriuos kasdienybėje neturime laiko ir progų galvoti, bet kurie yra svarbūs. Dažniausiai – seniai nutikę nemalonūs įvykiai, mumsnepatogios situacijos ar emocijos, kurias „įkalinome“ kūne tuo metu neturėdami vidinio resurso su jomis susitikti ir išbūti.

Kalbamoji terapija žmonėms, kuriems labai sunku atsiverti kitam arba reikia daug laiko pasitikėjimu grįstam ryšiui sukurti (patyrus seksualines traumas, išgyvenantiems potrauminį stresą ir kt.), neretai nėra tokia priimtina kaip rašymas ar kitos menų terapijos, pavyzdžiui, dramos terapijos technikos ir metodai.

Seminaro metu ieškosime atsakymų:

• Kaip kūrybinis rašymas tampa terapiniu ramsčiu, padedančiu įveikti emocinius iššūkius (išbūti su nerimu, depresija, panikos atakomis);
• Kaip rašymą paversti vidinius resursus stiprinančia kasdiene praktika;
• Kokie rašymo terapijos eksperimentai galimi individualiai be psichoterapeuto.

Susipažinsime su dramos terapijos (vienos iš keturių pasaulyje pripažintų meno terapijos rūšių) galimybėmis patiriant emocinių sunkumų: susidūrus su depresija, nerimu, tarpasmeninių santykių krizėmis.

• Kas yra dramos terapija ir kuo ji gali padėti siekiant padidinti asmeninius kūrybinius ir darbinius resursus?
• Kaip dramos terapija gali būti derinama su kūrybiniu rašymu?
• Ką dramos terapija „perėmė“ iš Geštalto psichoterapijos?
• Koks kūno ir jausmų ryšys ir kaip tai atsispindi terapinėse sesijose?

KODĖL renkuosi Psichologijos klubą?

KAIP viskas vyksta?

1. Išsirink sau tinkamą narystę.
2. Susikurk "Aš ir psichologija" paskyrą.
3. Įsigijus narystę, prisijungsi prie Klubo nariams skirto puslapio, kuriame archyvinį turinį galėsi žiūrėti iškart.
4. Kiekvieną antradienį junkis prie nuotolinio seminaro. Klubo narių puslapyje rasi visas prisijungimo nuorodas prie tiesioginių seminarų (ar jų įrašų).

Ateityje: šį klubą norime užauginti į bendruomenę, kuri pati kuria ir kreipia klubo tematiką, kad rastum tai, kas aktualu. Planuojame turėti tiesiogines Q&A sesijas su patyrusiais lektoriais.