Kaip mūsų vaikystės patirtys nulemia tai, kaip mylime, bendraujame ir reaguojame santykiuose? Seminare kviečiama pažvelgti į vieną giliausių emocijų – gėdą – ir jos įtaką mūsų kasdieniams ryšiams.

Gėda – tai ne tik nemalonus jausmas, bet ir gynybinė reakcija, formuojama dar vaikystėje. Kai mažas vaikas patiria atstūmimą, kritiką ar emocinį ignoravimą, jis gali išmokti slėpti savo jausmus, slopinti natūralius impulsus ir nuolat abejoti savo vertingumu. Tokios ankstyvos patirtys dažnai persikelia į suaugusiųjų gyvenimą – partnerystes, draugystes, šeimos santykius.

„Gėdos jausmas dažnai neįvardijamas, bet jis tyliai veikia mūsų bendravimą: verčia vengti artumo, bijoti būti pažeidžiamais ar išreikšti save. Tai emocinis šešėlis, kuris gali formuoti net tai, kokius partnerius pasirenkame“, – sakoma pranešime.

Šis pranešimas gali būti aktualus visiems, norintiems giliau suprasti save ir savo santykius. Jame bus aptariama:

• Kaip vaikystės aplinka formuoja gėdos patirtį.
• Kokį vaidmenį gėda atlieka suaugusiųjų tarpasmeniniuose santykiuose.
• Kaip atpažinti gėdą ir pradėti kurti autentiškesnius ryšius.

Tai kvietimas į sąmoningumą, jautrumą ir ryžtą gyventi mažiau valdomiems vidinių ribojimų. Gėdos atpažinimas gali tapti pirmu žingsniu į gilesnį ryšį su savimi ir kitais.