Psichologinis atsparumas. Kaip veikia mintys?

Sakoma, jog mintys turi ypatingą galią ir yra linkusios materializuotis. Tačiau kaip yra tuomet, jei nuolat kamuojame save neigiamomis mintimis, save kritkuojame ir smerkiame? Tad kaip veikia mūsų mintys? Apie ką ir kaip dažniausiai galvojame? Kokias darome mąstymo klaidas? Ir kaip minčių pagalba galime stiprinti savo psichologinį atsparumą? Psichologė Eglė Adomavičiūtė.

Mintys apie save, kitus ir pasaulį

Dažniausiai vyrauja trijų rūšių mintys. Tai yra, mintys apie save, apie kitus ir apie pasaulį. Apie save mintys dažniausiai vyrauja neigiamos. Koks aš nevykėlis, kaip nieko nepasiekiau, kaip kiti turi gražesnius namus, geresnius darbus, gražesnes šeimas, o aš esu prastas ir niekam tikęs. Taip, savęs gailestis kartais padeda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis mus silpnina.

Tuo tarpu mintys apie kitus dažniausiai vyrauja tokios, kad kažko iš kitų reikalaujame ir tikimės. Tai yra, kiti privalo man būti geri, kiti man turi padėti, kiti turi stengtis ir panašiai. Tuomet nutinka taip, jog susikuriame labai aukštus reikalavimus kitiems žmonėms ir dažniausiai nusiviliame, nes ne visuomet jie išpildo mūsų lūkesčius.

Trečia minčių rūšis – tai mintys apie pasaulį. Galvojame apie tai, jog pasaulis yra mūsų vieta, jis mums priklauso, yra mums kažką skolingas. Tikimės, jog sėkmė mums nukris iš dangaus ir, jei labai daug dirbame, pasaulis mums privalo kažkaip atsidėkoti.

Kaip tvarkytis su mintimis?

Pirmiausia, reikėtų lyginti save ne su kitais, nesiekti to, ką turi kiti, nesiekti gražesnių, tobulesnių šeimų ar namų, nei kad turi kiti, o pradėti save lyginti su savimi. Tai yra, kokie mes buvome, ką turėjome, kokios buvo mūsų mintys ir kokie esame dabar. Tuomet turime galimybę pamatyti tiek savo klaidas, tiek save kaip žmogų, turime galimybę keisti save ir savo mintis apie save.

Kitas svarbus dalykas, kaip galime veikti save ir savo mintis, tai tiesiog stebėti savo savikritiškas mintis, kai vadiname save nevykėliais, silpnais, nieko negebančiais. Reikėtų pabandyti stabdyti šias mintis, pažvelgti į jas iš perspektyvos ir įvertinti, ar tikrai esame tokie nevykėliai, ar tikrai nieko nesugebame, bei dažniau save pagirti.

Pažvelgti iš perspektyvos

Dar vienas žingsnis, kaip galima dirbti su savo mintimis, tai mokytis pažvelgti į situacijas iš perspektyvos. Kartais mes renkamės, kaip emociškai reaguoti į situaciją ir ką apie ją galvoti. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad ryte atsikeliate ir iš namų išeinate keliomis minutėmis vėliau, nei visuomet. Ateinate į stotelę ir matote, kad autobusas jau yra nuvažiavęs. Kaip galima reaguoti ir kaip žmonės dažniausiai reaguoja į tokią situaciją?

Kyla stresas, nerimas, dažniausiai pradeda kilti mintys, jog pavėluosime, jog mus atleis, kaip tai yra neteisinga ir koks vairuotojas yra blogas, kad nuvažiavo ir mūsų nepalaukė. Tačiau jei pažvelgtume į šią situaciją iš perspektyvos, pripažintume, kad pavėlavome, tačiau šią akimirką negalime nieko pakeisti, galime tiesiog stovėti ir ramiai laukti autobuso, pranešti į darbą, kad vėluosime, sulaukti kito maršruto ir nuvažiuoti.

Taip pat reikėtų suvokti, kad niekas mums nieko neprivalo ir neturi daryti. Taip, būtų gerai, kad kažkas mums kažką padarytų ar duotų, jog mums padėtų, tačiau reikėtų kitiems nekelti tokių aukštų reikalavimų ir tiesiog suvokti, kad niekas mums nieko neprivalo ir neturi. Lygiai taip pat vertėtų žvelgti ir į pasaulį. Jis nėra mums pavaldus ir taip pat mums nieko neprivalo ir neturi duoti.

Dar žiūrėkite: