Kaip ilgas sėdėjimas veikia mūsų sveikatą?

Jei dirbate sėdimą darbą, net aktyvi fizinė veikla po darbo negali kompensuoti žalos, kurią patiriate dėl ilgo sėdėjimo. Tačiau kaip galime pakeisti situaciją? Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė pasakoja apie ilgo sėdėjimo žalą tiek fizinei, tiek psichologinei mūsų sveikatai bei siūlo dešimt būdų, kaip galime tapti aktyvesni kasdienėse situacijose net neidami į sporto salę.

Kaip sėdėjimas veikia mūsų sveikatą?

Sportas – tai tema, apie kurią labai dažnai šneku ir kuo toliau, tuo noro įkvėpti žmones sportuoti atsiranda vis daugiau. Pati į filmavimą šiandien atvažiavau dviračiu ir labai džiaugiausi, kad po savaitės lietaus pagaliau galėjau užsėsti ant šios transporto priemonės. Atvažiavau energinga ir pilna minčių, kurias spėjau sugeneruoti, kol važiavau dviračiu, užuot važiavusi troleibusu ir skaičiusi naujienas telefone. Ankstesniuose mano video esate girdėję apie sporto naudą, tačiau šiandien norėčiau skirti daugiau dėmesio sėdėjimo žalai. Kuo sėdėjimas, net ir porą kartų per savaitę užsiimant aktyvia fizine veikla, gali būti žalingas mūsų sveikatai. Taip pat pasidalinsiu 10 būdų apie tai, kaip galima sportuoti neinant į sporto salę.

Taigi sėdėjimas. Tyrimai rodo, kad net jei fiziškai aktyvūs žmonės, sportuojantys 2-3 kartus per savaitę, darbe sėdėdami praleidžia 6-8 valandas, tai turi neigiamų padarinių jų sveikatai. Tie padariniai, iš kurių baisiausi – lėtinės ligos, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kurios paūmėja ir padidėja rizika jomis susirgti, jei žmogus ilgą mažai juda. Kitas mums svarbus dalykas – mūsų atmintis. Yra tyrimų, kurie rodo, kad žmonės, turintys genetinį polinkį sirgti demensija, alsheimeriu, su atminties prastėjimu ir kognityvinių funkcijų prastėjimu susijusiomis ligomis, šiomis ligomis serga du kartus dažniau, nei tie, kurie tokio polinkio neturi. Tačiau žmonės, kurie po 6-8 valandas praleidžia sėdėdami darbe, šiomis ligomis serga taip pat dažnai, kaip ir žmonės, turintys tokį genetinį polinkį. Iš tiesų, fizinis aktyvumas svarbus ne tik po darbo, bet ir darbo metu – padaryti pertraukėles ir pajudėti. Taip pat yra nutukimo rizika, tai taip pat susiję su fizine sveikata.

Fizinė ir emocinė sveikata

Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į mūsų emocinę sveikatą. Vieno tyrimo duomenimis, jei mes 6 valandas sėdime darbe ir judame labai mažai arba visai nepakylame nuo kompiuterio, tikimybė po darbo jausti emocinį nuovargį padidėja 90 procentų. Manau, kad tai esame patyrę kiekvienas – jei labai ilgai sėdime, laikas tiesiog pradingsta ir nepastebime, kaip praeina darbo diena. Atistoję nuo kompiuterio galime pajusti labai didelį susierzinimą, dirglumą ir motyvacijos stoką daryti ką nors daugiau. Tad tikiuosi, kad jau sumotyvavau jus, kad ir dabar, žiūrint šį video, atsistoti nuo stalo ir šiek tiek pasimankštinti, pajudėti.

Kaip būti fiziškai aktyviems neinant į sporto salę?

Tai – vienas iš metodų, kaip galima didinti savo fizinį aktyvumą net neinant į sporto salę. Internete šią akimirką galite įsivesti raktinius žodžius “mankšta darbo vietoje” ir rasite pratimų lietuvių kalba, kuriuos galėsite atlikti prie darbo stalo. Kitas elementarus dalykas – važiuoti į darbą dviračiu. Kai orai apniuks ir nesinorės važiuoti dviračiu per sniegą ir ledą, galima išeiti iš namų šiek tiek anksčiau, išlipti pora stotelių anksčiau. Arba pasistatyti automobilį tolimesnėje, nemokamoje, aikštelėje ir pėstute nueiti iki darbo vietos. Kitas būdas, kurį išbandžiau šią vasarą, kuri buvo labai intensyvi ir norėjosi rasti būdų pasportuoti. Kai atsikeldavau nuo darbo vietos nueiti į tualetą, išėjus iš tualeto tai būdavo kaip dirgiklis, kuris primindavo, kad galiu padaryti 10 pritūpimų. Paprasta. Žinoma, galima teisintis, kad tualete nėra vietos, smirda ar panašiai. Tačiau visuomet galima rasti kur nors ramų kampą, išeiti į laiptinę, pakilti liftu ir per tą laiką pasportuosite, padarysite kelis pritūpimus, kelis įtupstus ar panašiai.

Mobiliosios aplikacijos ir aktyvus laisvalaikis

Taip pat galima įsigyti šunį. Kai dirbau kardiologinėje reabilitacijoje, paprastai tuos žmones būdavo sunku motyvuoti daugiau pajudėti, tačiau, kai pasakydavau apie šunį, jie dažniausiai rimtai apsvarstydavo šią galimybę. Tai kompanionas, kuris priverstų jus pajudėti, išeiti pasivaikščioti ryte ir vakare. Dar vienas būdas – mobiliosios aplikacijos. Jų galima rasti pačių įvairiausių, jos pasako, kaip ir kokius pratimus jums padaryti. Tam nereikia eiti į sporto salę, galite skirti 10 minučių, pasitiesti kilimėlį ir padaryti tam tikrus pratimus. Tiesiog nusistatykite laiką, kada tą darysite. Kitos įvairiausios programėlės padeda fiksuoti jūsų fizinius pasiekimus – tarkime, kiek žingsnių nueinate per dieną. Endomondo, Runtastic ir begalė kitų, kurios fiksuoja, kiek žingsnių nuėjote, kiek kalorijų sudeginote. Netgi galima kurti iššūkius, kartu įjungti į šį procesą savo draugus ar kolegas ir tokiu būdu, per konkurenciją, pabandyti save išjudinti.

Savaitgaliai – tas laikas, kurį galite išnaudoti fizinei veiklai. Rungtynės, žygiai, galbūt ne visi mėgsta bėgioti, bet vaikščioti gamtoje labiau priimtina. Galite rasti vykstančių renginių ir praleisti laiką su draugais ar šeima eidami į žygius. Tas pats pasivaikščiojimas vakarais. Susiplanuokite laiką praleisti su antrąja puse, su drauge, kaimyne, kurioms nerandate laiko, paverskite tai tradicija – išeiti pasivaikščioti kartu su jais. Tad tikriausiai tiek minčių ir būdų. Galbūt turite savo – galite komentuoti, rašyti ir dalintis su kitais, kokios mintys jums kyla. Kaip galite padidinti savo aktyvumą dienos metu ir ką galima padaryti, kad pajudėtumėte per pertraukėles darbo metu.