Karantinui švelnėjant ir mums pamažu bandant sugrįžti į įprastas vėžes, į darželius jau visai netrukus galės sugrįžti ir mūsų vaikai. Tačiau kaip paruošti vaiką sugrįžimui į darželį? Kaip jam paaiškinti šiuos gyvenimo pokyčius? Ką daryti, kad tiek vaikas, tiek mes keičiantis situacijai patirtume kuo mažiau streso ir įtampos? Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.
Kaip paruošti vaiką sugrįžimui į darželį?
Šiandieną susitinkame jau karantinui einant į pabaigą ir jį švelninant. Jau turime žinių, jog gana greitai mūsų mažieji vaikai galės grįžti į darželius. Tačiau, tikriausiai, nemažai daliai tėvų kyla klausimas, kaip geriau paruošti vaiką sugrįžimui į ugdymo įstaigą. Ką geriau sakyti vaikams ir kaip juos nuteikti, kad grįžimas į ugdymo įstaigą būtų kuo sklandesnis?
Pirmas svarbus dalykas yra tai, ar vaikas jau žino, kad gana greitai ruošis į darželį, ar dar ne. Be abejo, turėtume jam tai pranešti ir pagalvoti, kaip tą padarysime. Labai svarbu, kad toks pranešimas iš mūsų pusės skambėtų kuo pozityviau, tačiau, tuo pačiu, nereikėtų užkrauti vaikui per daug informacijos ir atsakomybės. Taip pat nereikėtų nuteikti tam, kad bus vien geri bei smagūs dalykai, nes, be abejo, gali būti visko. Tad reikėtų tą padaryti ramiai, kiek įmanoma racionaliau, vaikui suprantama kalba, pasakyti, kaip tas vyks, kodėl reikės grįžti.
Tuo pačiu su vaiku galime pasidžiaugti, kaip šauniai visi išlaikėme šį karantino egzaminą. Tai, kad buvo nelengva, arba kad vaikams galbūt ir tikrai patiko – šie mūsų pokyčiai vyko pozityviai. Galime pasidžiaugti savimi bei tuo, kad mes, visa šeima, galime pasidžiaugti, kad klausomės rekomendacijų. Galime pabrėžti, kad sakėme, jog yra žmonių, kurie mus saugo ir mumis rūpinasi, ir viskas bus gerai – tad taip ir įvyko. Vaikui tai bus pamoka ir ateičiai, kad įvairūs sunkūs dalykai yra įveikiami ir ateityje jam bus lengviau su tuo susidoroti.
Taisyklių pokyčiai ir vaikui suprantami pavyzdžiai
Taip pat labai svarbu paaiškinti vaikui apie tai, kad gali keistis taisyklės. Grįžus į darželį gali atsirasti papildomų reikalavimų, taisyklių, kilti nežinomybių, nesusipratimų. Reikėtų vaikams paaiškinti, dėl ko taip yra. Vaikai geriausiai mus supranta tuomet, kai jiems pateikiame pavyzdį su tuo, kas yra jų pasaulyje, ir kas jiems yra suprantama. Karantino švelninimą galime palyginti, pavyzdžiui, su žiema.
Žiemą yra daug sniego ir vasara neateina iš karto. Nepuolame maudytis ir iš karto nenusimetame žieminių rūbų. Tad taip ir su karantinu – iš pradžių, kaip ir sniego žiemą, buvo daug, jis buvo stiprus, ir, kaip kad sniegas po truputėlį tirpsta, taip tirpsta ir karantinas. Švelnėja sąlygos, apribojimai, tačiau iš to išeiti turime po truputį. Tai gali padėti vaikui suprasti, kodėl viskas nėra taip, kaip buvo. Jam bus mažiau nerimo, kad nebegrįš ankstesnės sąlygos – po truputį grįšime į savo įprastą ritmą ir įprastas veiklas darželyje.
Grįžimas prie rutinos
Kalbant apie tai, kas įprasta, taip pat labai svarbu, kad vaikas pamažu pradėtų ruoštis rutinai. Natūralu, kad karantino metu buvo laisvesnės ribos, daugiau chaoso, nebuvo aiškaus tvarkaraščio, ypač darželinukams. Tą rekomendavo ir psichologai, ir kiti specialistai tam, kad sumažėtų įtampos ir mes šiek tiek lengviau bei laisviau išgyventume karantiną. Visgi artėjant prie grįžimo į ugdymo įstaigą, būtų tikrai svarbu, kad bent po truputėlį, kiek įmanoma, grįžtume prie natūralios rutinos, kuria vaikas gyvena, kai eina į darželį.
Tai svarbu dėl to, kad jei vaikas iš tokios šiek tiek didesnės laisvės staiga peršoks į rutiną, taisykles ir griežtesnes ribas, jam gali būti labai sunku. Vaikui gali kilti daug klausimų, neaiškumų, įtampos, nerimo, nesaugumo jausmas, nes nesupras, kas vyksta, ir, galiausiai, ugdymo įstaiga gali tapti neigiama vieta. Juk jei vaikas namuose gali gyventi laisviau ir taip, kaip nori, galbūt, jei neitų į darželį, visuomet galėtų taip gyventi? Tad kad ugdymo įstaiga vaikui nesisietų su bloga patirtimi ar mintimis, svarbu, kad vaikas suprastų, kad taisyklės yra ir namuose. Ir jei vaikas negali suprasti abstraktesnės informacijos, turėtume jam paaiškinti, kodėl sąlygos buvo laisvesnės, kas vyko tuo metu, ir kodėl dabar pereiname prie kitų ribų.
Pažvelgti empatiškai
Kitas iš tiesų labai svarbus dalykas – tai leisti sau suprasti, kad vaikui tikrai gali kilti įvariausių jausmų, gali atsirasti ir elgesio pokyčių, tačiau reikėtų priimti tai kaip natūralų dalyką. Mes, kaip tėvai, turėtume pasistengti į tai pažvelgti empatiškai, vaiko akimis, ir suprasti, kad vaiko viduje verda daugybė jausmų. Tie du mėnesiai, kuriuos buvome karantine, vaikui yra gerokai ilgesnis laiko tarpas, kaip kad mums metai. Tad vaikui tikrai reikės iš naujo prisiderinti, prisitaikyti, įveikti jausmus.
Jausmų karantino metu tikrai buvo ir tarpusavio santykiuose, galbūt vaikas sugėrė jausmų iš tėvelių. Tad reikėtų pažvelgti į visa tai empatiškai, nepykti ant vaiko, tuo pačiu nepykti ir ant savęs ar ant ugdymo įstaigos. Tiesiog reikėtų pažvelgti į tai kaip į situaciją, kuri yra neišvengiama, ir būti šalia vaiko, padėti jam tai įveikti, padėti išventiliuoti, išlieti jausmus, juos suprasti ir su jais gyventi. Tikiu, kad šios pamokos ateityje bus naudingos tiek mūsų vaikams, tiek mums patiems.
