Kaip galime keisti elgesį? Veiksmų planas.

Kad būtume labiau psichologiškai atsparesni, be kita ko, turėtume išsilaisvinti nuo to, kas mus stabdo ir neleidžia tobulėti. Pirmiausia tą galime padaryti keisdami savo elgesį. Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. Kaip vis dėlto galime išmokti keisti savo elgesį? Kaip atsikratyti mums nenaudingų įpročių? Kaip pasiruošti tinkamą veiksmų planą? Ir kaip jį pritaikyti savo gyvenime? Psichologė Eglė Adomavičiūtė.

Psichologinis atsparumas ir elgesys

Šiandien norėčiau pakalbėti, kaip psichologinį atsparumą galime stiprinti paprastose kasdienėse situacijose. Tai galime daryti keliais būdais. Pirmasis – per savo elgesį, antrasis – per savo mintis, o trečias – per savo emocijas. Pradėkime nuo elgesio. Psichologinis atsparumas stiprėja tada, kai imame keisti tam tikrą elgesį, kuris mums nenaudingas. Tai gali būti nesportavimas, nesveiko maisto valgymas, žalingi įpročiai, persivalgymas ir panašiai.

Pokyčių ratas

Pirmiausia, norint pakeisti savo elgesį, svarbu suprasti, kad elgesio pokytis nevyksta savaime. Elgesio pokytis yra tam tikras procesas, turintis fazes, kurias pereiname, norėdami, kad naujas elgesys įsitvirtintų. Tai – vadinamasis pokyčių ratas. Pirmoji fazė – tai ikisvarstymo stadija, kurioje žmogus elgiasi tam tikru sau nenaudingu būdu, nesusimąstydamas, kad savo elgesį jam reikėtų keisti. Vėliau pereinama į svarstymo stadiją. Kai elgesys pradeda trukdyti gyvenime, kasdienybėje, žmogus pradeda svarstyti, jog galbūt jam reikėtų pakeisti savo elgesį. Jis svarsto, apgalvoja pliusus ir minusus, ir, jei pliusų daugiau, pereinama į apsisprendimo stadiją ir nusprendžia keistis.

Po jos seka veiksmo stadija, kuomet imamasi tam tikrų žingsnių, planuojama ir galvojama, kaip pakeisti savo elgesį. Tą galima bandyti daryti pačiam arba kreiptis į specialistus. Vėliau seka išlaikymo stadija, kai įsivyrauja naujas elgesys ir žmogus tiesiog elgiasi jam naudingu būdu.

Keisti elgesį – tai bandyti iš naujo

Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad egzistuoja ir atkryčio stadija. Tai reiškia, jog dažniausiai po tam tikro laiko grįžta ankstesnės mintys, ankstesnio malonumo poreikis, ankstesnės emocijos ir žmogus atkrenta bei grįžta prie ankstesnio žalingo elgesio. Vis dėlto taip nutikus labai svarbu savęs nespausti ir negraužti, nes tai būdinga visiems elgesio pokyčiams. Kadangi jau supratome, kaip veikia elgesio pokyčio procesas, svarbu pereiti prie to, kaip galime savo elgesį pakeisti.

Veiksmų planas. Nuo ko pradėti?

Tam yra paprastas būdas. Pasiimkite lapą. Pirmiausia, ką turite įsivardyti, yra tai, kokį elgesį norite keisti. Pavyzdžiui, noriu valgyti mažiau nesveiko maisto. Tuomet įsivardykite, kokį malonumą gaunate iš to nesveiko maisto, kad suprastumėte, kas jus skatina tokį maistą valgyti. Trečias žingsnis – įsivardykite situacijas, kurios jus skatina valgyti nesveiką maistą. Pavyzdžiui, grįžote iš darbo labai pavargę, norite atsipalaiduoti ir einate prisivalgyti.

Kai įsivardijate veiksmus, kurie skatina jūsų žalingą elgesį, galite geriau suvokti, kada toks elgesys gali pasireikšti. Taip pat svarbu įvardyti, ką darysite vietoje to. Labai svarbu susirašyti tikslius žingsnius, ką darysite vietoje nesveiko maisto valgymo. Pavyzdžiui, grįžę iš darbo išgersite stiklinę vandens, paskaitysite knygą, eisite po dušu ar būsite pasiruošę šiek tiek sveikesnę vakarienę. Paskutinis dalykas, kurį turėtumėte įsivardyti – tai galimi trukdžiai. Pagalvokite, kas gali trukdyti jums keisti savo elgesį ir kokias būdais galite su tuo tvarkytis.

Dar žiūrėkite: