Ko gero, opiausia šių laikų problema – virtualėjantis bendravimas ir gyvo bendravimo stoka. Ir tarp kitų žmonių esame nuolat, kartais jaučiame, kad nebemokame bendrauti, prisibijome ir geriau slepiamės už telefono ar kompiuterio klaviatūros ir emocijų ikonų. Tačiau kiek kartų per dieną tenka bendrauti su kitu žmogumi? Kaip pasikeistumėte jūs ir jūsų aplinka, jeigu KIEKVIENAS jūsų bendravimas būtų džiuginantis? Sužinokite, išmokite, pabandykite ir pamatysite neįtikėtiną pokytį! Emocinio intelekto lavinimo instruktorės Agnės Doveikaitės patarimai laidoje Trijų Pokyčių Vakaras su Dariumi Slavinsku.
Bendravimas gyvai – šių laikų problema
– Sveiki. Su Jumis – Trijų Pokyčių Vakaras, pirmoji laida. Šiandien mūsų pašnekovė Agnė Doveikaitė, emocinio intelekto lavinimo instruktorė, kurią Jūs jau turbūt tikrai žinote – ją kalbinu ne pirmą kartą. Laidos kontekstą Jūs jau žinote – kiekvieno pašnekovo klausiame trijų esminių žinučių, trijų pokyčių, trijų temų, kurias žmogui, pakeitus, įnešus, išmokus savo viduje, keičiasi visas žmogaus gyvenimas. Taigi, Agne, kokia būtų pirmoji žinutė arba pirmoji tema? Ką žmogus galėtų pasiimti ir įnešti į savo gyvenimą, kad galėtų jį pakeisti?
– Pirmoji tema, kurią norėtųsi paliesti, užduosiu klausimą tau – kaip manai, kokia yra didžiausia XXI-ojo amžiaus problema?
– Galbūt tai, kad kalbant apie besivystančias technologijas, tarp žmonių bendravimas tampa vis labiau virtualus – kompiuteriais, žinutėmis?
– Būtent. Tu tai ir pasakei. Mūsų pirmoji tema būtų apie bendravimą. Iš tiesų, Amerikoje atlikti dideli tyrimai. Apklausus tūkstančius žmonių paaiškėjo, kad žmonės žymiai mieliau šiais laikais rašo žinutę, kartais dar paskambina telefonu, bet nueiti akis į akį susitikti su kitu žmogumi jiems jau darosi sudėtinga dėl to, kad jie mano, jog nemoka bendrauti. Kaip žinia, tiesiog parašai žinutę, uždedi kažkokį veiduką, išsiunti ir niekada negali žinoti, kaip tas žmogus jaučiasi iš tiesų.
Tačiau kai gyvai susitinki su kitu žmogumi, vyksta gyvas bendravimas, tuomet, žinoma, tame dalyvauja visokios emocijos. Tačiau kartais pastebime, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau nori to išvengti. Netgi vienas mano draugas pasakojo apie tai, kodėl šiuo metu labai populiarūs barai. Būtent barai, o ne naktiniai klubai. Taip yra dėl to, kad ten žmonės susitinka ir gali bendrauti. Ne tik pašokti, bet bendrauti. Tai reiškia, kad mes XXI-ajame amžiuje turime šią didelę problemą, kurią reikia kažkaip spręsti. Būtent šiais sprendimais šiandien ir norėsiu pasidalinti.
Pozityvi emocija veide – raktas užmegzti pokalbiui
– Kaip tik prisiminiau problemą paauglių temose – kai paaugliai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, bendrauja virtualiai, o paauglystėje norisi jau užmegzti ir santykius su priešinga lytimi, tuomet kai žmogus susiduria su kitu žmogumi gyvai, yra ne tas pat, kas nupiešti emociją – veiduką.
– Taip, nes niekada nežinia, kaip sureaguos.
– Taip, rausta skruostai, vyksta visas procesas, balso tembras ir panašiai, užstringi, įsitempi, išsigąsti… Ir tai iš tiesų tampa didele problema, kai nemokame gyvai bendrauti. Tad ką tuomet daryti žmogui, kuris, sakykime, jaučia diskomfortą bendraudamas su kitu žmogumi? Kaip jam išdirbti šią vietą, kad bendravimas jam taptų džiaugsmingas, malonus, lengvas ir teiktų džiaugsmą?
– Galiu tik duoti patarimų, kuriais kasdien naudojuosi pati ir kurių mokau ir savo kursuose. Pirmas patarimas būtų toks – veido išraiška.
– Ar tai būtinai turi būti šypsena?
– Tai nebūtinai turi būti šypsena, tačiau jei norite pabendrauti su kokiu nors žmogumi ir einate prie jo rūškanu veidu lyg jums būtų kažkas negerai, rodote surauktus antakius, žinoma, pirmą kartą jus pamatęs žmogus jus vertina pagal vaizdą. Tad jei jis mato, kad į jį žiūrite kažkaip nepatikliai, jis iš karto pagalvos, kad galbūt kažką ne taip padarė arba su juo kažkas ne taip. Tuomet žmogus iš karto pats susispazmuoja, ir jūs, nors tarsi esate ir atviras, norėtumėte pabendrauti, tačiau, pavyzdžiui, jūsų antakiai suraukti ir matote, kad bendravimas nesimezga. Aišku, šypsena būtų patarimas numeris vienas, tačiau nebūtina jos spausti dirbtinai, nes kartais tai irgi atrodo juokingai.
Užduokite klausimą
Patarimas Nr. 2 būtų užduoti klausimą. Jei nežinote, kaip pradėti pokalbį su kitu žmogumi ir nežinote, kokia čia tema jums pabendravus, tiesiog užduokite klausimą. Pavyzdžiui, kaip tau šiandien sekėsi?
-Ačiū, Agne, gerai. O kaip tau?
– Man taip pat gerai. Matai, iš karto galime apie kažką pakalbėti. Tas pokalbis, kaip žmonės sako, apie orą. Tačiau oras gali būti ta mus vienijanti tema, nes, pavyzdžiui, šiandien šviečia saulė ir mes galime apie tai pakalbėti. Dėl to, kad šviečia saulė, nuotaika yra tokia ar anokia ir nuo to gali prasidėti mūsų pokalbis. Taigi, klausimo uždavimas.
Dar viena problema, kurią dažnai pastebiu, yra ta, kad žmonės bendraudami turi tiek daug ką pasakyti, tačiau nėra, kas jų paklauso. Tačiau kai užduodate klausimą, neruoškite viduje atsakymo, kol kitas žmogus kalba, ir nelaukite, kol galėsite įsiterpti ir išsakyti savo versiją. Tiesiog ramiai paklausykite. Staiga gali įvykti taip, kad žmogus jums pasakys “geras, aš niekam tiek nepasakojau, bet man kažkodėl tiesiog liejasi, noriu tau papasakoti viską”.
Raskite bendrų interesų
Trečias dalykas, kurį būtų verta paminėti kaip patarimą, būtų tai, kad verta surasti jus vienijančią temą, apie kurią jūs galite kalbėti. Tai jau būtų iš tos bendravimo srities, kaip išvengti konfliktų. Dažniausiai bendravime problemos ir konfliktai kyla dėl to, kad bendraujame temomis, kurios mūsų nesieja.
– Tarkim, jei tave kalbinčiau apie žvejybą ir turėčiau lūkesčių, kad tu įsitrauksi į tai ir kalbėsi, įtariu, kad mums abiems kiltų neigiamos emocijos.
– Aš tuomet pasinaudočiau savo antruoju patarimu ir paklausčiau, Dariau, kaip tau sekasi žvejyboje.
– Arba galbūt paklaustum, ar yra kas nors, kas mane domina be žvejybos?
– Arba taip. Bet iš tiesų apie žvejybą aš nelabai nusimanau, tad tai nėra mus vienijanti tema ir iš tiesų būtų sunku rasti sąlyčio taškų, kur mes abu jaustume, kad susikalbame, kad kalbame apie tą patį. Tad kaip surasti tas vienijančias temas, yra ištisa metodika ir apie tai galima sužinoti visuose mano seminaruose ir kursuose ir čia jau reikalinga ir praktika.
– Ar apie tai bus galima sužinoti tavo Pokyčių Vakare?
Pamatykite kito žmogaus unikalumą
– Žinoma, būtinai pasidalinsiu šiais patarimais. Na, ir galbūt paskutinis dalykas, kurį būtų verta paminėti kaip patarimą, yra tai, kad ne tik užduodate klausimą, ne tik šypsotės, ne tik randate vienijančią temą, bet ir nusiteikiate, kad kitas žmogus yra unikalus ir gyvena savi unikalų gyvenimą. Ir iš tiesų tas realus, nuoširdus susidomėjimas kitu žmogumi, koks jis yra, kas vyksta jo gyvenime, gali ir jums atnešti labai daug atsakymų ir apie jus pačius. Kartais klausyti kito žmogaus yra didelis turtas, nes mes kiekvienas gyvename savo unikalų gyvenimą ir galime tuo pasidalinti. Tas tikras susidomėjimas kitu žmogumi ir yra pagrindas gražiam, nuoširdžiam bendravimui.
– Kaip kad ateini į kažkokią naują vietą, prie naujo paveikslo, taip pat žiūri į tą naują žmogų ir netgi į tą patį žmogų kitą dieną – naujai ir jį naujai pažįsti. Tame ir yra įdomumas.
– Būtent. Netgi yra toks patarimas, kad net į labai seniai pažįstamą žmogų, ką ir paminėjai, galima kiekvieną dieną pažvelgti taip, tarsi jo nepažinotumėte, nes mes visą laiką keičiamės. Mes pasikeičiame per naktį. Su mumis įvyksta daug pokyčių. Ir iš tiesų susidomėti, o kaip tu gyveni, kaip tu realiai gyveni, kas tavo gyvenime realiai vyksta, yra labai įdomu. Kitas žmogus tuomet jaučia, kad jį išklausė, juo domisi. Nuostabu.
Kodėl bijome “kitokių”?
– Man visai neseniai kilo klausimas. Aš tiesiog tą pastebėjau bendraudamas su artimesniais žmonėmis. Kodėl yra taip, kad žmonės džiaugiasi, jei kažkokiai žmonių grupei esame vienodi – turime panašius pomėgius, panašius požiūrius, bet jei žmogus kitoks, kažkodėl kyla įtampa? Kodėl?
– Dažniausiai dėl to, kad mes lyginamės vieni su kitais. Dažniausiai jei žmogus kitoks ir jis, jūsų manymu, yra kažkoks, tarkim, mėgsta kažką kita, nei jūs, arba yra, jūsų manymu, sėkmingesnis, laimingesnis arba rodo jums kažką, ko jūsų gyvenime, galbūt, nėra ir ko jūs labai norėtumėte, dažniausiai sutikę tokį žmogų jūs užsispazmuojate. Galvojate, kad nelabai žinote, kaip su juo bendrauti.
– Tarsi neatitinkame?
– Taip. Mes tarsi turėtume būti tokie patys arba geresni ir dažnai labai lyginamės. Iš tiesų tai galėtų būti dar vienas – penktasis – patarimas. Nelyginkime savęs su kitais.
Apibendrinimui
– Tai apibendrinkime. Pirmasis?
– Šypsena, teigiama, pozityvi emocija, nusiteikimas į pašnekovą. Veido išraiška. Antra – užduoti klausimą.
– Kad pradėtume, užmegztume pokalbį?
– Taip. Tinka bet koks jums į galvą šovęs klausimas. Kad ir pats banaliausias – apie orą. Trečia – ieškoti jus vienijančios temos, tai gali būti bet kas, kur jūs abu toje temoje kažką patiriate. Ketvirta – kiekvienas žmogus unikalus ir visada įdomu ir verta išgirsti jo istoriją bei juo nuoširdžiai susidomėti.
– Ir penkta – nelyginti ir nevertinti.
– Būtent.
– Tad, kaip suprantu, jei jūs kiekvienas atsimintumėte šiuos penkis patarimus ir juos pritaikytumėte kiekviename pokalbyje su bet kuriuo žmogumi – turiu omenyje gyvai – šis pokalbis būtų nuostabus, praturtinantis, suteikiantis džiaugsmo, nesukeliantis didesnių neigiamų emocijų. Tam reikia patirties ir praktinių įgūdžių, kurių bus galima išmokti pokyčių vakare. Ačiū, Agne, už patarimus, lauksime dar dviejų tavo temų, tad iki pasimatymo Trijų Pokyčių Vakare.
