Tikslą turintis žmogus gali pasiekti neįsivaizduojamų dalykų. Tačiau ilgalaikis tikslas gali varginti ir, net ir labiausiai pasiryžęs žmogus ilgainiui gali prarasti motyvaciją. Vis dėlto, prie tokio motyvacijos praradimo gali prisidėti ir mūsų pačių gerosios savybės, kurios, atrodytų, yra mūsų privalumai ir veda mus į priekį. Tad kaip mūsų gerosios savybės mums gali pakišti koją? Kaip sėkmingai siekti užsibrėžtų ilgalaikių tikslų? Ir kaip sėkmingai atpažinti ir susitvarkyti su silpnybėmis mūsų stiprybėse? Psichologė Elžbieta Malūnavičienė.
Kartais dirbdami prie ilgalaikių projektų užstringame. Netenkame motyvacijos ir galime save sabotuoti. Tokiu atveju net ir gerosios mūsų savybės kartais gali mums kišti koją. Tad norėčiau pakalbėti apie savybes, kurios iš esmės yra labai geros ir gali mums pasitarnauti kasdieniame gyvenime ir siekiant tikslų bei darbinėje atmosferoje, tačiau gali ir pakišti koją. Vienas iš tokių bruožų – tai perdėtas atsakomybės jausmas. Tai – geras bruožas, kuris gali prisidėti prie darbo kokybės. Tačiau jis gali kišti koją dėl to, kad išeikvojate savo resursus ir mažiau laiko galite skirti kitiems darbams.
Motyvacija ilgalaikiuose projektuose
Kartais dirbant prie ilgalaikių projektų labai sunku išlaikyti motyvaciją, nes ilgalaikis projektas yra ištęstas laike. Tokiose situacijose verta labai aiškiai suskaidyti užduotis, kad būtų lengviau pamatuoti, kur esate. Pamatuoti savo progresą, įsivertinti, kiek jau padarėte, ir kiek dar liko keliauti link tikslo. Suskaidžius užduotis, atlikus tam tikrą jų dalį, pasiekus tarpinį rezultatą, be galo svarbu save apdovanoti, pastebėti, ką padarėte gerai, ir tą atšvęsti. Toks atšventimas ir savęs motyvavimas padeda toliau judėti į priekį. Kartais tam, kad nenuklystume iš kelio ir prisimintume tą ilgalaikį tikslą, verta jį sau priminti, matyti. Užsiklijuokite matomose vietose priminimus, kad turite tą tikslą ir kiekvienas mažas žingsnis jus prie jo priartina.
Siekiant ilgalaikių tikslų, dirbant prie ilgalaikių projektų, verta pasitelkti komandos, kitų sėkmingų žmonių pagalbą tam, kad jie jus motyvuotų, kad pasisemtumėte tikėjimo. Ir atvirkščiai – mažiau bendraukite su pesimistiškai nusiteikusiais žmonėmis, tokiais žmonėmis, kurie nemato prasmės, yra išsekę, nenorintys ar nerimaujantys. Tokie žmonės jums nepadės pasiekti numatytų tikslų. Motyvuoti ir padėti judėti į priekį, kai užstringate, gali padėti buvusių didelių projektų ir užduočių, kurie galbūt taip pat nebuvo labai lengvi, atsiminimas. Vis dėlto jūs juos įveikėte, pasiekėte užsibrėžtų tikslų, tad visai verta juos vėl iš naujo prisiminti ir panaudoti kaip motyvuojančias priemones.
Kai gerosios savybės gali trukdyti
Tarkim, jei atpažįstate, jog esate labai atsargus žmogus, esate linkęs devynis kartus pamatuoti ir tik tada darbą atlikti, galite užstrigti ilgalaikiuose projektuose ir darbą daryti labai ilgai. Tokiose situacijose jums gali padėti komunikavimas su komandos nariais, su vadovu, bendrų sprendimų paieškos. Jei pasižymite labai didele ištverme ir turite labai daug jėgų siekdami užsibrėžto tikslo, kartais galite pamesti save. Dėl to gali nukentėti jūsų asmeninis gyvenimas, laisvalaikis, santykiai su artimaisiais. Tokiose situacijose verta save šiek tiek pristabdyti. Pasižiūrėkite, kiek laiko skiriate darbui, kiek laisvalaikiui ar šeimai. Atraskite šiokį tokį balansą, nusimatykite, kiek darbų užtenka padaryti šioje atkarpoje, kad nenukentėtų kitos jūsų gyvenimo sritys.
Jei turite perfekcionizmo bruožų ir jums be galo svarbios estetinės detalės, galite ties jomis užsižaisti ir pamesti strateginį tikslą. Tokiais atvejais verta sau leisti būti pakankamai geriems ir nekritikuoti savęs už netobulą rezultatą, įvardijant, jog kitą kartą turėsite, kur pasitempti ir galėsite padaryti dar geriau. Kartais galite susidurti su mintimis, kurios gali kišti koją. Tarkime, atliekate darbą, pasiekiate 90 proc. užsibrėžto tikslo ir kyla labai didelis noras padaryti pauzę ir pabaigti kažkada vėliau. Tokiais atvejais verta sau užduoti klausimą, ar po pertraukos bus lengviau sugrįžti prie darbų, jei dabar tai padaryti atrod pakankamai sunku?
Jei per daug komplikuojame sprendimų paiešką ir jei ieškome ypatingo sprendimo, kartais verta savęs paklausti, ar nereikėtų pradėti nuo pačių paprasčiausių sprendimo būdų ir, jei jie nesuveiks, ieškosime ypatingesnių. Kartais mums kyla noras save kritikuoti, kad nepakankamai daug dirbame, nors iš tiesų nuveikiame tikrai nemažai. Tokiais atvejais galime save stabdyti ir įsivardyti, kiek jau esame padarę šiai akimirkai, įsivardyti jau pasiektas stoteles.
